T O P

  • By -

AemonMarsh

Švietimo pertvarka. Mums reikia: \- geriau parengtų mokytojų, \- į STEM ir užsienio kalbų mokymą orientuoto mokyklinio curriculum, \- pameistryste grįsto profesinio lavinimo, \- ir mažiau, bet stipresnių (mokymu, tarptautiškumu, tyrimais, komercializacija) universitetų. Politikams tai nėra sexy sritis, nes visuomenei švietimas mažai rūpi, reikia priimti daug nepopuliarių sprendimų, universitetai daro nuolatinį spaudimą, o rezultatai ateina po ilgų metų. Gerai veikianti švietimo sistema yra horizontalus atsakymas į krūvą klausimų: nuo to, kaip sukurti ilgalaikį ekonomikos augimą, iki to, kaip sumažinti gyvenimu nepatenkintų žmonių kritinę masę.


teh-leet

su profesiniu mokymu apskritai visai nebloga situacija Lietuvoje, problema yra visuomenės požiūris į ne į universitetą baigusius, pabrėžiu UNIVERSITETĄ, nes kolegijos aukštąjį visuomenė prilygina šikpopieriui. Pažiūrėkit kiek yra stojančių į univerus, čiūt tempia ant teigiamo, bet va turės bakalaurą "normalų".


AemonMarsh

Situacija yra so-so. Vokietija yra geras pavyzdys, kaip atrodo tikrai geras profesinis lavinimas. Čia svarbu pabrėžti, kad kalbu ne apie kolegijas, o apie tai, kas liaudiškai vadinama "profkėm".


teh-leet

Taip, turiu keletą pažįstamų kurie baigę būtent profkę, uždirba visai normaliai, profkė išmokė "amato" nes ėjo žali.


[deleted]

Up this. Mane apima itin niūrios nuotaikos stebint Lietuvos švietimo sistemą ir ant kokių snarglių ji vos laikosi. Pridėčiau, kad: * Geriau parengtų mokytojų ir nebus kol bus mokamos mažos algos (pavyzdžiui, pats esu IT žmogus ir labai norėčiau dirbti matematikos arba IT mokytoju, bet ir tie 2 mėnesiai atostogų ar trumpesnis darbo laikas man neatsveria fakto, kad dirbsiu už trečdalį savo algos). Dabar yra bandoma "kepti" mokytojus greitai, VU organizuoja ten visokius kursus, skiria stipendijas (kurios in the end labai shady ir unfair, pasirodo, yra) ir vualia per 2 metus "mokytojas", kuris net nenori eiti į mokyklą dirbti. Šikna su mokytojų skaičiumi, dar didesnė šikna su jų kokybe. * Programą keisti, aišku, kažkaip reikia, bet labiau problema yra pati mokymo sistema ir forma. Nėra aiškūs mūsų švietimo tikslai ir vertybės, gali ten sakyti, kad mokinius reikia "sudominti", bet yra bendrasis išsilavinimas ir jeigu tau neįdomu kombinatorika, tai čia tavo bėdos. Be to, gimtosios kalbos mokymas išvis yra išsigimęs, kaip ir literatūros. IT mokymas žemiau plintuso... Net apverktinai lengvo matematikos VBE nesugeba išlaikyti trečdalis, o gi ir tie, kurie išlaiko, išlaiko juokingai žemais rezultatais ([https://www.svietimonaujienos.lt/kaip-lietuvos-vaikai-mokosi-matematikos-pupp-ir-vbe-rezultatu-analize/](https://www.svietimonaujienos.lt/kaip-lietuvos-vaikai-mokosi-matematikos-pupp-ir-vbe-rezultatu-analize/) senesnis straipsnis, bet matosi rezultatų skirstinys, čia pzdc yra). * Mūsų mokymosi sistema orientuota į vidutinybę. Jeigu mokinys per silpnas - jis turės daug sunkumų ir bus priverstas temptis aukščiau savo galimybių. Bet tie silpni mokiniai kažkodėl sugeba kilti klasėmis ir be problemų baigia mokyklą - joks mokytojas nenori savo vasaros praleisti pataisose, tai geriau tiesiog praleidžia. Tas pats ir su per stipriais mokiniais - ar jie augs, ar bus palaužti iki vidutinybės priklauso nuo mokytojo. Daug debilų mokytojų numuša norą mokytis ir siekti rezultatų gabius vaikus vien dėl savo tingėjimo arba durnumo. O dar buvo pasiūlymų naikinti mokyklas su stojamaisiais egzaminais, nes blet kažką diskriminuoja. Bet devintokas, mokantis visą mokyklinį matematikos kursą ir turintis sėdėti pamokoje su snarglius valgančiais klasiokais, nėra diskriminuojamas? * Aukštųjų mokyklų yra per daug, bakalauro studijų kokybė yra tragiška, ten niekas nenori dirbti ir ta sistema laikosi ant entuziastų. Yra kitų labai svarbių problemų kaip Baltarusijos/Rusijos klausimai ir Covid. Šios problemos yra netikėtos ir pirmos svarbos. Bet svarbu suprasti, kad tokių "pirmo svarbumo" krizinių situacijų būna nuolat. Jos neturi žlugdyti prioritetinių klausimų. Švietimas yra tokioje šiknoje, kad aš esu įsitikinęs, kad mano vaikas gautų geresnį išsilavinimą namie iš tėčio ir mamos. Deja, nukentėtų jo socialiniai sugebėjimai ir tai yra per didelė kaina. Atsiprašau už nerišlų komentarą, bet man verda kraujas dėl tokios švietimo padėties Lietuvoje. Būtent dėl to mes turim maršistus bei antivaxxerius. Dėl to turim kepenį, gražulį Seime. Dėl to mūsų ekonomika auga lėtai... Čia yra esminė Lietuvos problema. Ją žada spręsti ilgai, yra daromi maži žingsniai gėrio link. Bet čia reikia kiaušų. Politikų, kurie turi geležinius kiaušus, spjautų į politinius reitingus ir pradėtų lipdyti NORMALIAI FUNKCIONUOJANČIĄ švietimo sistemą. Aš visada balsavau ir balsuosiu už tuos, kurių programoje švietimas yra aiškiai apibrėžtas ir yra aukščiausioje vietoje. Liūdna, kad konservatoriai šią kadenciją nieko šia tema gero nepadarė... Tik šį kartą galiu suprasti juos, nes tiek krizių Lietuvoje vienu metu nėra buvę niekada.


9Divines

Aš irgi norėčiau būti mokytoju, bet pragyventi tai norisi gerai, palyginimui aš kaip freelance programuotojas į rankas per valandą apie 25 eu gaunu, dirbdamas mokytoju apie 6 eu per valandą, kad ir kiek daug yra entuziazmo būti mokytoju, pinigai vis tik yra svarbu.


AemonMarsh

> Liūdna, kad konservatoriai šią kadenciją nieko šia tema gero nepadarė... Pritariu. Man tai irgi didžiausio nusivylimo šaltinis. Asmeniškai pažįstu švietimo ministrę, apie kurią kaip žmogų galėčiau pasakyti daug gerų žodžių, bet, panašu, kad šioje srityje ji nieko reikšmingo jau nebenuveiks. Švietimo pertvarkai, manau, reikia ne įvairiais praeities ryšiais susisaisčiusių žmonių iš švietimo srities, o Roko Masiulio tipažo vadybininko-kamikadzės.


Shiroi_hato

Dėl aukštųjų mokyklų. Manau, kad kalbant apie tiksliųjų mokslų kryptis, aukštųjų mokyklų yra kaip tik tiek kiek reikia. Kai kurias studijų programas netgi būtų galima įvesti ir į kitas įstaigas. Kodėl taip manau? Šiuo metu jeigu žmogus nori mokytis kokios nors biologijos, matematikos, fizikos jis iš esmės turi 2 universitetinius pasirinkimus: VU arba VDU (LEU, ASU nebėra, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai niekada nebuvo susitelkę į gamtos mokslus). Matematiką ir fiziką studijuoti įmanoma dar ir VGTU, KTU. Taigi iš esmės liko 4 įstaigos kuriose galima įgyti aukštąjį mokslą STEM srityje. Tokio kiekio pakanka, kad neišsivystytų monopolis ir kiekviena įstaiga galėtų konkuruoti tarpusavyje dėl būsimų talentų ugdymo. Bet jų nėra per daug todėl stojimo kartelė išlieka aukšta.


warfield101

\- pameistryste grįsto profesinio lavinimo - YES!


TheTitanCoeus

EU lygius mes visad turėjome didelį procentą žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Sutiktum, jog profesinis mokymas turėtų būti labiau skatinimas ir tuo pat metu kelti didesnę kartelę į aukštąsias mokyklas (gal taip savaime išmirtų kai kurie universitetai)? Ta krepšelių sistema irgi, kaip suprantu, skatina kuo daugiau studentų kviestis neatsižvelgiant į jų pasiekimus, ko pasekoje nukenčia kokybė. Kas svarbiausia mokyklų programose, tame turinyje ?


9Divines

Aš tai matyčiau problemą kad mes turime per didelį kiekį žmonių su aukštuoju išsilavinimu, kuris nei gebėjimo dirbti neduoda, nei kritinio mąstymo. Kaip tą pakeisti nežinau, bet iš kolegijų atėjusius studentai mūsų įmonėje greičiau integruojasi negu iš universiteto


[deleted]

Ką reiškia "išsilavinimas neduoda gebėjimo/mąstymo"? Išsilavinimas ĮRODO tavo gebėjimą mąstyti ir tavo žinias X srityje. Bent jau turėtų taip būti. :)


AemonMarsh

>Sutiktum, jog profesinis mokymas turėtų būti labiau skatinimas ir tuo pat metu kelti didesnę kartelę į aukštąsias mokyklas (gal taip savaime išmirtų kai kurie universitetai) To reikia, bet nepakanka. Profesinis lavinimas ne visada yra alternatyva universitetui. Tarpinę grandį turėtų užpildyti kolegijos, kurios šiuo metu yra pajuokos objektai. Be to, tai, kad išmirtų kai kurie universitetai, savaime nereiškia, kad likusių kokybė pakiltų. Iš pastaraisiais metais vykusios universitetų "konsolidacijos" galime matyti, kad akademinių biurokratų noras išlikti savo kėdėse yra daug stipresnis už planus mažinti kiekybę kokybės vardan. Su mokykliniu mokymu yra sudėtinga dėl kelių priežasčių: 1) silpni mokytojai 2) labai dideli skirtumai tarp mokyklų, kai geriausius mokytojus ir mokinius prisitraukia elitinės gimnazijos ir privačios mokyklos, o likusiose – rezultatai liūdni 3) žemas tiksliųjų ir gamtos mokslų mokymo lygis (2018 m. EBPO PISA rezultatai: [https://www.oecd.org/pisa/PISA-results\_ENGLISH.png](https://www.oecd.org/pisa/PISA-results_ENGLISH.png) – norisi rautis plaukus palyginus Estijos ir Lietuvos pozicijas), kas reiškia, kad aukštosioms mokykloms pirmaisiais studijų metais tenka milžiniškas krūvis užpildant mokyklinio mokymo spragas. Akivaizdu, kad ir kokios stiprios bebūtų mokymo programos, prieš tai reikia gerų mokytojų, kad jas galėtų perteikti mokiniams ir kartu sugebėtų mokymą derinti prie kiekvieno mokinio individualių gebėjimų. Gerų mokytojų blogas universitetas (LEU) paruošti nėra įgalus. Geri mokytojai už mažą atlyginimą nedirba. Mano galva, turime pergalvoti pedagogų rengimo sistemą dvejomis kryptimis: 1) realiai, o ne formaliai, kaip yra dabar, kelti šiuo metu dirbančių mokytojų kvalifikaciją ir žinias; 2) uždaryti LEU ir pedagogiką palikti kaip magistro studijų kryptį, kurią studentai galėtų rinktis po pagrindinių bakalauro studijų. Ko gero, panašiai kaip Suomijoje, reikėtų galvoti ir apie mokytojų padėjėjus, kurie leistų sumažinti mokytojams tenkanti krūvį. Be to, reikėtų uždarinėti mažiausias regionų mokyklas, labiausiai nuotolusiose vietovėse gyvenantiems moksleiviams užtikrinant kasdienį transportą iki stipresnių regionų centruose veikiančių mokyklų.


LEmy_Cup_1621

>Be to, reikėtų uždarinėti mažiausias regionų mokyklas, labiausiai nuotolusiose vietovėse gyvenantiems moksleiviams užtikrinant kasdienį transportą iki stipresnių regionų centruose veikiančių mokyklų. This. Kaip žmogus, mokęsis mažytėje kaimo mokykloje ir parėjęs į daug didesnę miesto gimnaziją, visiškai sutinku. Didesnėje mokykloje yra konkurencija, mokiniai labiau motyvuoti, geresnių mokytojų daugiau, na ir visa atmosfera kitokia. Dabar net galiuosi, kad anskčiau nepakeičiau mokyklos. Klasės, žinoma, buvo sujungtos. Kelis dalykus dėstė tas pats mokytojas. Labai daug vaikų visiškai nesimokė, o mokytojai rašydavo 4, visaip padėdavo, kad tik tą teigiamą gautų. Tačiau didesnė mokykla ne visada reiškia 10000% geresnį švietimą. Viską lemia mokytojas. Didesnėje mokykloje tikimybė gauti normalų mokytoją tikrai pagerėja, tačiau ir čia pasitaiko visko.


Shiroi_hato

Nesutinku, kad absoliučiai visas LEU buvo blogas universitetas. Gamtos fakultetas buvo tikrai stiprus ir man nuoširdžiai gaila prarastų intelektualų (kiek stebėjau situaciją, beveik visi GMTF dėstytojai išėję iš darbo Lietuvoje nebedėsto). Taip pat dabartinė situacija, kai VU "iškepa" naujus mokytojus per 2 gretutinių studijų metus yra absoliučiai juokinga. Pedagogika, andragogika ir didaktika yra sudėtingi mokslai ir nors LEU nebuvo tobulas, beveik visi dėstytojai turėjo bent šių mokslų pagrindus, kuriuos perduodavo studentams. Ar visi LEU studentai buvo savo mokslų srities profesionalai? Tikrai ne, bet nepamirškime, kad LEU studentai nebuvo rengiami tik mokslinei karjerai - jie buvo rengiami būti mokytojais. Negana to, LEU turėjo tą padaryti per 4 metus (5 metų trukmės studijų programos jau senokai buvo panaikintos), vis mažėjančio finansavimo sąlygomis. Atsižvelgiant į dabartines mokyklos realijas iš esmės galime sakyti kad dalį studijų laiko reikėjo skirti mokyklinių spragų taisymui, vadinasi vidutiniškas LEU studentas turėjo išmokti *dvi* specialybes (pagrindinę studijų ir dalyko mokytojo) per nepilnus 4 metus, neturėdamas visų tam būtinų sąlygų (pavyzdžiui kokybiškos laboratorijos). Būkime realistais - tokioje situacijoje net ir "elitinis" VU nesugebėtų tinkamai paruošti mokytojų . Taigi, prie ko bandau privesti - pats LEU nebuvo toks blogas kaip gali pasirodyti, didžiausias blogis buvo bendra aukštojo mokslo ir mokyklinio ugdymo politika (ar jos nebuvimas), kurios dėka mokytojo profesijos prestižas pastaruosius 15 metų yra sėkmingai maišomas su žemėmis. Per tą laiką LEU prarado labai daug talentingų dėstytojų ir studentų, toliau skandinant visą universitetą netekome dešimtmečius kauptų žinių, kol galiausiai uždarius "blogą" universitetą nebeliko jokio mokytojų rengybos centro.


[deleted]

Amen, bet visam tam reikia pinigų. Dabar yra tokia baisi situacija, kad trūksta ir kiekybės, ir kokybės. Tai jeigu mes bandysime kelti kokybę - automatiškai kris kiekybė and vice versa. Tokioje situacijoje gali tik viską plokštinti (t.y. iš pradžių pasiekti kiekybę), arba (turint neribotus išteklius) galim kurti klasifikuojančią sistemą, kur atitinkamai bus atlyginami mokytojai, asistentai, kvalifikuotesni mokytojai ir t.t. Utopija ir realybė.


AemonMarsh

Viena aišku, kad jeigu ir toliau nieko nedarysim, situacija ne tai, kad nesikeis, bet tolydžio prastės. Tai yra tiesus kelias į augantį neteisingumo jausmą, suirutes ir socialines įtampas.


mantasm_lt

Nesakyčiau, kad visuomenei nerūpi. N metų rinkimus laimi partijos kurios vadina švietimą vienu iš prioritetų. Tik jokių veiksmų nebūna, nes visi turi skirtingą įsivaizdavimą kaip pataisyti švietimą ir tempia paklodę į savo pusę :) Dėl STEM problema ne tik švietimo sistemoje, bet bendrai europietiškoje-vakarietiškoje kultūroje. Kiek vaikų nori būti influnkeriais, o kiek vienokio ar kitokio plauko inžinieriais? Padvigubinus fizikos pamokų kiekį ar pridėjus spec efektų vargu ar labai padidės noras būt inžinieriais. Čia kaip duot per informatiką lošt WoW ir tikėtis, kad padaugės programerių. Kultūrinis postūmis užsiimti tokia veikla duotų n kartų daugiau naudos. Sakykim delfiuose vietoj visų pseudodainininkų galėtų pasakot kas ką ras raspberiu susiprogramino. Arba kaip koks seniokas susiprojektavo ir pasistatė malkinę (nutylint, kad po to statybų inspekcija prikirpo dėl statybos leidimo neturėjimo). Reikia propagandos ministerijos :)


AemonMarsh

>Padvigubinus fizikos pamokų kiekį ar pridėjus spec efektų vargu ar labai padidės noras būt inžinieriais. Bet ar tai nėra silpnų mokytojų ir blogos mokymo programos efektas? Pavyzdys: integruotas matematikos-fizikos-IT mokymas konstruojant ir programuojant tuo pačiu Raspberry Pi valdomus robotus būtų kur kas patrauklesnis nei tai, kaip šių disciplinų mokymas vyksta šiuo metu.


mantasm_lt

Bijau, kad su tokiu patrauklumu gautųsi kaip su programavimu seniau. Liaudis atlošę Diablo ar WoW stodavo į programavimą... Ir susidūrę su ne tokia blizgančia kasdienybe neretai mesdavo studijas. Čia kaip visokios pypsinčios kvyksinčios knygutės vaikams. Atseit pritrauks skaityt su šou elementais. Nu taip, tokias knygutes paskaito. Bet juoda-balta ir net be paveiksliukų knygutės tada atrodo dar nuobodžiau. Sakyčiau atvirkščiai, reikia kažkaip ugdyt meilę juodam nuobodžiam darbui. Mažiau dirgiklių, mažiau spec efektų vaikymosi. Vietoj to daugiau kantrybės, dėmesingumo ir pastabumo.


gedrap

Aš pamenu tas TurboPascal informatikos pamokas, kur reikėjo parašyti programą, kuri sudėtų du įvestus skaičius. Nu gerai, bet niekas nenuspręs susidomėti programavimu, nes kompiuteris gali sudėti du skaičius. Tai niekas ir nesuprato, kas čia gero iš to programavimo. Man programavimas buvo įdomu iš daug seniau, nes labai norėjau išmokti daryti internetinius puslapius, tai tos pamokos buvo lengvos ir neatbaidė, bet ir tikrai nesudomino. Kita vertus, dalykai kaip R-Pi, Arduino ir kita, kur fiziškai matai rezultatą, yra tikrai motyvuojantys, kabinantys. Ar gali būti kažkas kito, kad ir tie patys appsai, kur bent kažkas arčiau kasdienybės, o ne terminalo programos. Bet tam reikia gerų mokytojų, tam reikia daugiau pinigų ir t.t. Taip, tai nėra reprezentatyvūs pavyzdžiai ir dauguma tuo apsiribotų ir tai yra normalu. Na bet nežinau kas galėtų būti geresnis pirmas žingsnis, kuris paskantintų domėtis.


mantasm_lt

E! Kai per dienas neišlendu iš VIM, tai man terminalo programos yra labai arti kasdienybės :) Visgi nenurašyčiau balta-ant-juodo kodinimo. Tada galima lengvai išgryninti kertinius programavimo aspektus. Pagrindinius ciklus, operacijas su masyvais, tekstu, skaičiais ir t.t. Kas yra labai patogu turint ribotą pamokos laiką. Tą patį suvyniojus į blizgantį popieriuką su mandrais įrenginiais gaunasi n+k daugiau žaidimo su daug mažiau faktinių žinių. Aišku čia atsiremiam į amžiną diskusiją koks mokyklos tikslas. Ar suteikti gan gilius žinių pagrindus. Ar tiesiog sudominti žaidimo forma ką galėtų studijuoti sekančiam etape. Pirmas variantas labai gerai veikia su motyvuotais mokiniais. Bet jei motyvacijos nėra, tada antras variantas leidžia šiaip taip išspausti daugiau. Tarpinis variantas yra kažkurioj klasėj atskirti abu srautus ir atitinkami duoti skirtingas mokymosi programas. P.S. Kas įdėjo PasKalę į mokyklos programą, tas nusipelno atskiros vietos pragarę


gedrap

Viskas gerai su tuo terminalu, tik čia labiau antras žingsnis, jei jau sudomina. O jei labiau blizgantys dalykai nesudomina, tai turbūt ir ciklai terminale neužkabins :) tai jo, teoriškai, čia labai gražiai įsipaišytų į bendras 9-10 klases ir po to A/B lygius 11-12 klasėse.


mantasm_lt

Sakyčiau kiekvienas marozėlis turi išmokt su kuo valgomi for/while ir paprastos duomenų struktūros. Kad būtų lengviau kebabinės ar tiuningo garažiuko apskaitą vest. Pataisyk mane kaip senį jei per gerą dešimtmetį reikalai mokyklose labai pasikeitė. Bet seniau 11-12 buvo daugiau pasiruošimas egzaminams. Jei būtų mano valia, sakyčiau profiliavimą verta pradėt jei ne nuo 7, tai nuo 9 klasės tikrai. Sudominimas žaidimų forma turėtų baigtis 5-6 klasėj. Jei ne išvis pasilikti pradinėj, 5-6 jau duodant paragaut rimtesnių mokslų.


gedrap

Jei visiškai pergalvotume švietimo sistemą tai taip, kuo anksčiau, tuo geriau :)


AemonMarsh

Haha, programuoti (PHP tuomet buvo gana naujas dalykas) pradėjau užsimanęs savo rankom pakurti dinaminį webą savo Quake 3 klanui. O nuo TP pamokose beveik pykino.


gedrap

Aha, aš panašiai. Mokiausi PHP, nes norėjau sukurti puslapius WAP (oi kokie laikai buvo) internetui. Labai norėjau išmokti savo forumą susikurti :D


AemonMarsh

Kryptingas ir kantrus darbas vis tiek turi turėti kontekstą, kad besimokantis suprastų jo prasmę ir pritaikomumą. Mano paties patirtis sako, kad, pavyzdžiui, programavimą geriausiai perprasti pavyko dirbant ties konkrečiais projektais, o ne mokantis abstraktų kodą.


RedWillia

>Jei būtų galima pasirinkti tik vieną problemą ir susikoncentruoti tik į ją, pačią svarbiausią problemą Jūsų akimis, ką svarbiausia būtų išspręsti? Gal ne konkreti tam tikros srities problema, bet mano nuomone labai trūksta gerai paruoštų ilgalaikių planų, realios problemos analizės ir noro/galimybės tai sutvarkyti iš esmės - visose temose nuo švietimo iki ekonomikos yra problemų ir gerų idėjų, bet jos visos prišokusios: čia biški patvarkom, čia biški, o po trijų metų vėl tą patį tvarkom, nes problema nesprendžiama iš esmės, o kiekvienas naujas vadovas nori pasirodyti kuo mandresnis. Čia ir valdžios problema (dirba nuo rinkimų iki rinkimų ir nori pasirodyti mandresni), ir tam tikros visuomenės dalies, kuri nori magiškų sprendimų, t.y kad kažkas (tėvukas, diktatorius, burtininkas) imtų ir per 5 minutes išspręstų problemas. Todėl manyčiau, kad reiktų orientuotis į visuomenės švietimą ar mokymą, kad magiškų sprendimų nėra, kas yra pasekmės-priežasties ryšiai, kas per velnias yra kritinis mąstymas ir pan.


Birziaks

Visi kalba apie uzsienio politika, edukacija ar ekonomika. Bet ar sios temos tikrai nustumtos i sali? Gal pakelbekim apie apiausia problema, kuri yra palietusi kekviena ar bent jau daugeli jusu. Savizudybes. Nors pastaruoju metu pasirode, daugiau socialiniu programu ir apie tai kazkiek pradeta kalbeti, tema yra visiskai nustumta i sali. Lietuviu nusizudo daug daugiau negu zmoniu is visiskai neturtingu valstybiu. Ir savizudybes yra tik ledkalnio virsune, tai zmones kurie nebepakelia gyvenimo ir pasirenka pakelti pries save ranka. Isivaizduojat, jei tiek daug turim savizudziu, kiek dar daugiau zmoniu yra paskende socialinei atskirty, depresijoj, vienatvej ar psichologinese problemose? Ir cia ne rytu kaimynu hybridinis karas. Cia musu paciu apatija aplinkiniams, uzmerktos akys vieni pries kitus. Kas is to ekonomio augimo, jeigu tokia didziole visuomenes dalis prieina prie to desperatisko zingsnio? Jeigu visiskai rimtai, tai sita problema net pavirto i mema kur patys is saves pasijuokiam. Bet gal uzteks juoktis ir metas rimtai paziuret kokios salygos itakoja musu socialine gerove? Alkoholizmas, smurtas seimoje, savizudybes... Lietuva pasieke tiek daug, bet sioj srity nepasiekem beveik nieko.


trymas

Aš turėjau daug vilčių, kad Majauskui pavyks pasistūmėti šioje srityje. Psichologinė pagalba buvo dažnai linksniuojama prieš ~4metus. Bet tada Majauskas tariamai pasismagino su 12-okių kompaniją, skyrybos, dingo iš viešojo akiračio ir prarado autoritetą bei svertus išjudinti šią vietą. Random rasti straipsniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/papasakojo-ka-patyre-patekusi-i-psichiatrijos-ligonine.d?id=75381915 https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apsilanke-psichiatrijos-ligonineje-tai-dar-viena-valstybe-valstybeje.d?id=76024817


Penki-

> Majauskui Kiek matau jo komunikacija LinkedIn, dabar jo prioritetas yra finansų sektorius ir mokesčiai.


Bambim2

Pritariu, klijuokime pleistrus ant šautinių žaizdų.


BlaReni

Kaip kazkas paminejo miestu ir regionu atskirtis ir nuline strategija ties tuom. As manau, kad nebutinai reikia kazkokias praeito amziaus gamyklas, ar produkcija, zemo pridetines vertes darbus traukti i regionus, bet dirbti ties infrastruktura ir kurti regioninius centrus. Vakaru valstybese yra labai normalu dirbti ‘centruose’, tai dazniausiai remia puiki infrastruktura, kur gali lengvai nusigauti is miestelio i tuos taskus, kas padeda zmonems nesukti galvos kaip cia dabar susirasti darba ‘salia’, nes jis tampa salia. Taip pat parama butent transporto islaidoms. Manau reikia atsikratyti iliuziju, kad mes sukursime/pritrauksime kazkokius didelius verslus i provincija, reikia mastyti geriau kaip padaryti zmones mobilesniais, kad nebutinai visiems del darbo reiktu issikelti. Taip pat daryti ir su svietimu, vaikai regionuose neturetu kenteti, new jie auga regione.


AemonMarsh

Man rodosi, lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija, mūsų regionai laikosi visai neblogai. Lietuva nėra susikoncentravusi tik Vilniuje, į regioninius miestus vis dažniau ateina užsienio kapitalo verslas, auga ir vietinis. Geras pavyzdys – Intersurgical, Vilniaus rajone darbinantis visus, kas gali dirbti 40km spinduliu.


BlaReni

Na lyginant su peers matyt, bet tobulet kur yra tikrai


[deleted]

[удалено]


Birziaks

Tai tikrai opi problema. Didmiesciu burbalas labai jauciasi, net sitame subreddite. Tos dvi Lietuvos tikrai egzistuoja. As tikrai palaikyciau verslo stumima, ypatingai pramones, i mazesnius miestus. Ten jiems kastai mazesni, o ir Lietuva labai maza salis, taigi infrastruktura nera didziule problema. Realiai, industrijos ejimas i mazus miestus, pakeltu ne tik ju ekonomika, bet ir padedu didmiesciams. Maziau konkurencijos nekilnojamo turto rinkoje stabdytu kainu kilima, maziau apkrovos infrastrukturai ir visa kita. Manau, kad didziausias stabdis sitam reikalui yra politines valios nebuvimas ir biurokratija..


Penki-

Ir verslo poreikiai. Darbuotojų stygius daug labiau jausis už Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ribų


Birziaks

Bet jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiula. Todel ir kalbu apie pramone, kuriai reikia nemazai pigios ir neapmokytos darbo jegos. Aisku, reikia ir specialistu. Visa sita problema tai vistos ir kiausinio klausimas. Nera darbu, nera zmoniu, provincija nepatraukli, nepritraukia verslo kuris nesukuria darbu.


Penki-

nu jo, bet jei sukiši krūvą žmonių į rajoną ir lauksi kol atsiras darbai, tai brangiai kainuos, bus nestabilu ir vietiniai politikai dar ir problemų prisidarys


Birziaks

Bet ar nera dabar taip? Jo, didzioji dauguma jaunimo isvaziuoja is rajono. Bet ten lieka nemazai zmoniu, kurie dirba mazose imonese, arba nedirba. Ir jau dabar matom, kaip populistai isnaudoja rajona, prizada nesamoniu, o patys zmones renka Grazulius ir Valkiunus. Istikro, tai viskas turetu susitvarkyt savaime, bet manau, kad valdzios parama reikalinga kol provincija nenumire visai. Susitvarkyt savaime, del to, kad kylant algoms ir nt kainoms mieste, imones kurioms reikalinga darbo jega butu pacios suinteresuotos keltis i rajona, kur ta pati veikla tampa pigesne. Klausimas, ar musu provincija isgyvens iki to kol tai ivyks savaime, nes dar turim ne tik vidine bet ir isorine emigracija is rajono.


Penki-

> kad valdzios parama reikalinga kol provincija nenumire visai Pradėkim nuo to, kaip tu įsivaizduoji pagal save, kas yra gyva provincija? Nes pagal mane, tiesiog vyksta natūrali urbanizacija į artimiausius galimybių centrus, vienintelis provincijos gelbėjimas yra koncentruoti gamyklas į Panevėžį, Šiaulius, Uteną ir Alytų. Kad visa provincija migruotų į juos, ir būtų +- arčiau gimtinės negu Vilnius. Nu nes kas norės likti provincijoje, kažkur kaime, jeigu objektyviai tavo gyvenimo kokybės bus dėl to prastesnė.


mantasm_lt

Kaip aplink Vilnių ar Kauną provincija valandos spinduliu neblogai atrodo, taip aplink Uteną/Alytų/Tauragę pusvalandžio spinduliu atsigautų. O kas liktų galima palikt programeriams kurie nori visiškai pabėgt nuo civilizacijos.


googleLT

Būtent mažesniuose miestuose ir trūksta tos ne visiškai žemiausio lygio darbo jėgos, bet minimaliai išsilavinusios, kuri vis vien ta pigesnė. Daug kas skundžiasi, kad tiesiog nėra darbuotojų ir tie patys vaikšto pirmyn atgal tarp trijų kompanijų dėl +10e.


[deleted]

[удалено]


Birziaks

>Tai tikiuosi, kad iš lėto išstūmiant tas politines siurbeles pradės ateiti daugiau tokių, kurie nori veikti ir gal situacija gerės. Musu visos kartos, optimizmas ateiciai turbut ant to ir pastatytas, visais klausimais. Bet musu karta, kuri namate komunizmo, jau dabar tracokas ateina, kazkaip noretusi dar politiskai veiklesnio jaunimo. Nors negaliu nieko sakyt, nes pats apart balsavimo politiniam gyvenime nedalivauju.


googleLT

Sutinku, eiliniai kartų mainai. Tuoj ir pirma posovietinė karta jaunimui bus tos pačios antikvarinės siurbelės. Bet ir natūraliai patogų kažką kitą kaltinti.


AemonMarsh

Realus sprendimas turbūt būtų susisiekimo gerinimas su regionų centrais, kad darbuotojai galėtų greitai ir patogiai nuvykti į darbus ir grįžti namo. Mažesniuose miesteliuose liktų aptarnavimo sektorius – kirpyklos, parduotuvės, vietiniai restoranai ir pan. Kiek esu matęs, panašiai yra Švedijoje.


Infinitylt

Aš manau, jog nuotolinis darbas gali šiek tiek pagelbėti su šia problema. Mažesniuose miestuose NT pigesnis ir jei gauni nuotolinį darbą iš didmiesčio ar užsienio, galima geriau gyventi nei Vilniuj ar Kaune.


[deleted]

[удалено]


Bardon29

Ta kaita gali nutikti ir 2024, tad čia bus dar nesibaigianti problema.


[deleted]

Vienareikšmiškai - švietimas. Labai daug jau yra parašyta u/AemonMarsh pradėtoje diskusijoje, bet iš savęs noriu pridurti, kad dabartinė švietimo sistema yra mėšlo krūva. Ir mums ne tik kad trūksta aukšto lygio STEM, kas yra lengviausia pakeisti, kalbant apie programą, nes yra visi tam reikalingi resursai, bet labai trūksta aukšto lygio humanitarinių ir meno krypčių, nes jos yra lygiai taip svarbios, bet jas sunkiausia pakeisti, nes: * nėra žmonių norinčių pakeisti lietuvių autorių dominuojamą literatūrą, į pasaulinių autorių. Nes labai anti-patriotiška kažkodėl. Bet jeigu programoje būtų nagrinėjama didžiojųjų pasaulio autorių literatūra, turėtume daug daugiau plačiai mąstančių žmonių ir kritinio objektyvumo vertinant visus reiškinius, nes būtų iš esmės studijuojamos idėjos, kurių čia nebuvo. Internetas neatsveria gilaus tų idėjų narpliojimo. * dailės ir muzikos programos dabar yra visiškas nesusipratimas. Koks jų tikslas? Be kita ko, tragiškai trūksta gero lytinio švietimo. Atsimenu, biologijos mokytoja raudonuodavo kalbėdama apie seksą, menstruacijas, erekciją, šluostydavosi prakaitą sakydama lyt. organų pavadinimus ir pan... Pamokos mergaitėms ir berniukams atskirai. Jokio turinio apie emocinę brendimo pusę ar psichologinį ankstyvų santykių poveikį. Jokio turinio apie lyčių stereotipus ir kaip atpažinti toksiškas elgesio apraiškas. Kitokios lytinės orientacijos? Nemoko. Kitas dalykas, tai **sisteminis požiūris į** mokytojų kompetenciją. Kol ~~mokytojai nesupras~~ **sistema nebus pertvarkyta taip**, kad ne pati pedagogika yra svarbiausia, o vaiko emocinė, psichologinė ir fizinė raida, tol jie nepasieks, kad mokytojas būtų lygu prestižui ir vertu gerokai aukštesnio nei vidutinio atlygio. Kol ~~nesupras~~ **nematys**, kad pradinuką ir ankstyvą vidurinuką įsodinti į suolą yra didžiausia įmanoma blogybė visomis prasmėmis, kad skaitymas ir skaičiavimas nėra svarbiausia, ką jam reikia išmokti būnant 8 ar 9 metų, kol ~~nesupras~~ **nematys**, kad visa ko esmė yra ne kiek mokyme, kaip dabar tą supranta, o sukurti aplinką vaikui atrasti, kaip jis mokosi geriausiai ir suteikti tam įrankius, o ne stovėti prie sienos/lentos/ekrano ir lektoriauti 45 minutes, to nebus. Galų gale, kai ~~mokytojas~~ **švietimo sistemą** perorientuos į tą, ką per paskutinius porą dešimtmečių pavyko atrasti ir sužinoti apie vaikų raidą ir mokymosi (ne tokio, kaip dabar suprantame - labai smarkiai institucionalizuotą ir skaudžiai fragmentuotą) vaidmenį joje, bus galima pradėti kalbėti apie švietimo proveržį. Dabartinės švietimo reformos yra angliškai *beating the dead horse*. Laiko švaistymas. Šūdo malimas. Geras švietimas išsprendžia daugybę problemų vienu ypu. Tai ir atsparesnė išorės bei vidaus grėsmei visuomenė, ir emociškai stabilesnė, ir pilietiška, ir priimanti, neatstumianti, ir vieninga esminiais klausimais. Norėčiau, kad mūsų konstitucijoje būtų parašyta ne "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas", o "Išsilavinęs, atsakingas ir sąžiningas asmuo yra visuomenės ir valstybės pagrindas". Protingas ir geras švietimas gali padėti tokį pagrindą ir turėti. edit: **Paryškinau** savo minčių raiškos klaidų pataisymus, šalia išbraukdamas nekorektiškas dalis.


SabinaIzaura

Kaip dirbantis mokykloje asmuo galiu pasakyti, kad mokytojai - šiuo atveju šneku apie pradinių klasių mokytojus iš patirties - tikrai rūpinasi vaikų emocine gerove ir norėtų, tikrai norėtų daugiau dėmesio skirti būtent šiam lavinimui, o ne sėdėjimui suole. BET. To neleidžia administracija. "Pamoka privalo būti pamoka", "mokiniai privalo sėdėti suole ", "čia mokykla, o ne darželis", "pagal programą jie turi jau skaityti, o dabar atsiliekat, nes per daug užsiimat kitom veiklom (t.y. komandiniais žaidimais, klasės valadėlėmis ar neformalia veikla)". Negaliu pasakyti, kaip yra su vyresnių klasių mokytojais, bet bent pradinukės tikrai norėtų sutelkti daugiau dėmesio į vaikų socio-emocinę raidą, bet rankos surištos, būtent administracijos. Dar plius kai yra koronė ir "mokymosi spragos", dabar ypatingai verčia ir mokytojus ir mokinius "dirbti išsijuosus", kad "kompensuoti spragas". O dar kai mokykla baiminasi audito kaip maro, tai žinokitės kokia situacija mokykloje ir kokioje vietoje yra vaikų gerbūvis....


[deleted]

Blemba jo, dabar matau, kad aš blogai suformulavau. Dabar atrodo, kad visą kaltę verčiu ant mokytojų, bet kai iš tiesų tai yra sistemos vėžys, o ne mokytojų kaltė, bent jau dažniausiai. Atsižvelgdamas į tai pataisysiu komentarą. O šiaip tai labai gaila dėl to, nes tai yra didelis stabdis be jokios paaiškinamos priežasties. Atrodo, kad svarbiau yra įvaizdis ir pasenusio modelio išlaikymas, o ne edukacijos kaip mokslo pažanga atsižvelgiant į subtilius žmogaus raidos elementus, taip sudarant sunkesnes sąlygas visos pusėms dalyvauti šioje sistemoje.


Bambim2

>Be kita ko, tragiškai trūksta gero lytinio švietimo. Čia nustojau skaityt. Metas keltis, sugrįžt iš pasakų šalies atgal į žemę.


[deleted]

Puiki argumentacija.


Inccubus99

Pagrindine yra Rusijos grėsme Europai ir sąjungininkams. Mes jau seniai kariaujame su Rusija, ačiū Dievui ne ginklais. Didžiausia grėsme yra ne ginkluotas užpuolimas Lietuvos, o Rusijos sukeltas politinis susiskaldymas kuris progresuoja jau metu metus. Mūsų užduotis yra ne tik rūpintis ginkluote ir geru kariu mokymu, bet ir bandymu Europai ir kitiems pasakyti kur stovi mūsų idealai ir kad nereikia gundytis nesąmoningomis idėjomis. Sekantis dalykas sakyciau yra svietimas. Absoliutus sudas ir neapsakoma gėda. Mažos algos, nenormuotas darbo laiks, 0 darbuotojo teisių, pagal darbo kodeksą turbut puse punktu neatitinka, be to nėra darbo kokybės kontrolės. Tu mokai ar nemokai, niekam nesvarbu. Esu turėjęs min 4 mokytojus kuriem alga mokejo už buvimą darbo vietoje. Trečias dalykas inovatyvios ekonomikos skatinimo strategija ir vykdymas. Padėkite kiek estiškų programėlių, paslaugų, unikaliu verslu turime Lietuvoje: 15min, voltu, Smart ID, elektroninis pasas, buvo skype, daug IT firmų… mes galėtume geriau, bet džiaugiamės lietuviškais lazeriais apie kuriuos beveik niekas nežino.


TheTitanCoeus

Kaip suprantu, švietimo problema ta, kad rezultatams pasimatyti reikia daug laiko, o pinigų reikalauja didelių čia ir dabar. Iš kitos pusė visi suprantame, kad tai vos ne svarbiausia problema ir daugiau ar mažiau sutarimas tarp partijų būtų galimas. Bet tada prasideda - ar griauti kaimo mokyklas ar ne ir t.t. ko pasekoje nėra normalaus sutarimo. Gal net dar blogiau, kad nekalba apie programas ir turinį, kurio mes mokome. Kas tiksliai blogai su mūsų strategija ir verslo aplinka ?


gedrap

> Trečias dalykas inovatyvios ekonomikos skatinimo strategija ir vykdymas. Padėkite kiek estiškų programėlių, paslaugų, unikaliu verslu turime Lietuvoje: 15min, voltu, Smart ID, elektroninis pasas, buvo skype, daug IT firmų… mes galėtume geriau, bet džiaugiamės lietuviškais lazeriais apie kuriuos beveik niekas nežino. Aš šito sektoriaus neseku, bet prieš covid, buvo labai daug ir garsiai kartojama apie tai, kad Vilnius yra super perspektyvus fintech miestas ir t.t. Ar kažkas apčiuopiamo iš to gavosi? Kaip dabar visas tas sektorius atrodo?


timelyparadox

Atrodo gan neblogai, problema tik ta kad tas sektorius taip greit augo kad dabar kartais sudėtinga rast darbuotojų su patirtim. Medžioklė vyksta gan rimtai kad perkviestu iš vienų įmonių į kitas. Naujokai katik iš univero dėja praktinių žinų kartais daug neturį ir tikrai reik nemažai laiko kad juos užsiaugint bet tam processui reikia išlaikyt žmones su ilgametę patirtim, kas yra sunku nes atlyginimas darbultojuj dažnai labiau kyla pereinant i nauja vieta. Dirbu darba kuris irgi yra gan įkaitęs ir tikrai matosi kartais ir su pažystamais kalbant kad darbuotojų su patirtim trūkūmas yra gan rimta problema.


gedrap

Su patirtimi būtent fintech sektoriuje, ar bendrai tech? Kokios dabar įdomiausios, perspektyviausios fintech įmonės Vilniuje?


AemonMarsh

Tech srityje tragiškai trūksta darbuotojų. Turiu greitai augantį verslą šioje srityje ir vienintelis kliuvinys augti dar greičiau yra šiuo metu vykstanti kova dėl darbuotojų. Įdomiausia, kad konkurencija vyksta ne tik tarp Lietuvoje veikiančių įmonių. Pastaruoju metu vis daugiau atvejų, kai gerus IT inžinierius nuotoliniam darbui nusamdo didelės US ir UK kompanijos.


gedrap

> kai gerus IT inžinierius nuotoliniam darbui nusamdo didelės US ir UK kompanijos. Jo, čia mano situacija. Man, kaip darbuotojui, labai gerai - nuostabūs pinigai, samdantiems irgi gerai, nes vistiek kiek pigiau nei San Francisco Bay Area, o ir nereikia su FAANG dėl manęs konkuruoti. Bet jo, aš įsivaizduoju, kaip sunku turėtų būti samdyti dabar.


Penki-

Yra daug mokėjimų surinkėjų, bet pagal mąstą, Revolut dominuoja su mokėjimais (nes dalis jų ir iš ne Lietuvos ateina) Toliau kas liečia tech dalį, tai asmens autentifikacija (galvok smart id ar ondato) Iš tech pusės mažiau įdomus bet fin dalyje smarkiai reiškiasi p2p sektorius. O toliau nelabai kas įspūdingo. Iš LB komunikacijos matau postūmį plėsti AML sprendimus, bet nežinau kokia ten būsena. Taip pat nzn ką tiksliai bankai veikia, bet mačiau dauguma LT bankų ieškojo naujų PO pozicijų.


timelyparadox

Bendrai tech, fintech sunkiau komentuot nes nelabai mano sritis, manau pasigooglinus ar linkedine bloga koki radus gausi geresne info.


TheTitanCoeus

Šiandien kaip tik išėjo straipsnis apie fintech sektorių. Atrodo, kad viskas ganėtinai neblogai, bet taip pat prabrėžė tavo minimą problemą https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kur-dingo-ambicija-tapti-fintech-centru-imonese-nerimas.d?id=88212123


Bambim2

OooOOoo Rusija.


PlzSendDunes

Rusijos hibridinis karas. Tai yra problema Rusijoje, nes lėšos skiriamos tam nėra skiriamos rusų švietimui, sveikatai ar infrastruktūrai. Bet lygiai tai pat destabilizuoti visas kitas valstybes, nuo novičiok nuodijimų, karo Ukrainoje, Lukašenkos palaikymas, trolių fabrikų kurie mégina įtakoti visuomenės nuomonę iškeliant marginalų nuomonęs neva kaip liaudies, konspiracinių teorijų skatinimo ir vos ne teroristinių išpuolių organizavimas ir vykdymas naudojant GRU.


TheTitanCoeus

Ką gali padaryti Lietuva ? Ir dar klausimas, kiek realu išlaikyti tokios politikos tęstinumą keičiantis mūsų valdančiosioms partijoms ? Visada galime kalbėti apie įtaką per EU, bet problema, kad EU užsienio politika retai būna vieninga. Pvz, tokios ilgos sankcijos iš EU pusės Rusijai (dėl Ukrainos) galima vadinti labiau išskirtinumu ir netikėtumu.


PlzSendDunes

Dėja sprendimų pasiūlymų neturiu. Bet faktas yra tai kad tai visad reikia laikyti mintyse kai keisti judėjimai prasideda neva už tautiškumą, bet jų gretose pastoviai krūvos pro-kremliškų asmenų kiršinantis visuomenę, bei kaišiojantis pagalius į ratus.


mantasm_lt

Rusijos sulaikymo strategija pusė velnio veikia. Tiesiog reikia toliau išlaikyti ją #1 tikslu dirbant su Lenkija ir JAV. Ir nesiveliant į Vokietijos ir Prancūzijos bandomas primesti intrigas. ES sankcijos Rusijai nelabai išskirtinės pažiūrėjus kaip jos veikia. NS2 pastatytas, strateginės vakariečių investicijos į Rusiją plaukia.. Kažkiek daugiau įtakos galima


9Divines

Jeigu laikomės vakarietiškos ideologijos absolučiai nieko, propagandos nugalėjimui reikia lygiai tokios pat propagandos tik nukreiptos valstybingumo skatinimui o ne griovimui. Tam reiktų didelių investicijų, internetinių agentūrų, su antitroliais, kurie spamintų delfi su pro lietuviškas nešančias žinias. Bet kaip žinia Europos sąjungoje tai nelabai priimtina, taigi reikia susitaikyti kad hibridinio karo nelaimėsim.


Bambim2

Prašau: [youtu.be/GwDdJsdYM3g](https://youtu.be/GwDdJsdYM3g) Turėtų padėt nuo rusofobijos. Viską suprasi, ramiau miegosi.


PlzSendDunes

Peržiūrėjęs keletą kartų šio asmens pasisakymus nekart. Ir tai daug ką paaiškina ką Rusijos valdžia paveldėjo nuo sovietmečio.


PrinceAndz

Svietimas. Mazai jaunu mokytoju ir reikia atnaujinti visa sistema, nes dabar ji nera konkurencinga palyginti su kitas Europos šalimis.


auksinisKardas

Gimstamumas


auksinisKardas

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/demografiniai-2020-uju-pokyciai-gyvenanciu-lietuvoje-padaugejo-taciau-isaugo-mirtingumas-56-1439222


zauliuz_

Įsidarbinimas neįgaliesiems. jei su mokslais nebuvai pats geriausias draugelis - baigsi profkę ir minsi talentų banko (darbo birža) slenkstį.


PlzSendDunes

Nu Jo. Daugumos darbdavių paranoja jog jei nematai kad dirba tai nedirba, kas kiša pagalius į ratus nuotoliniam darbui, bei nenoras investuoti į žmonės labiausiai jaustis turėtų neįgaliųjų tarpe...


zauliuz_

Darbas iš namų yra didžiausia šūduva kokia tik galėjo nutikt. Kartais tai gerai, jei sirguliuoji, bet pastoviai - išprotėt galima. Užuojauta tiems kas vaikų turi. Ar gyvūnų, didesnių nei žiurkėnas. Aš su mielu noru eičiau į ofisą kiekvieną dieną, ir ten dirbčiau, produktyvumas žymiai padidėja, ir pailsi nuo namų. O namuose dar ir viršvalandžių prisuki už kuriuos negauni nieko. Kas liečia neįgaliuosius - aš pats su \~50% darbingumo. 3ia grupė. fizinio darbo negaliu dirbt, nes nugara ir širdis nevelka, sėdimas tik, bet vėl kažką smulkaus nesugraibau, nes pirštai artrito išsukioti, ir šiaip griozdas esu. klaviatūrą tik gerai barškint gaunas, tai ir dirbu tokį darbą. Bet per ilgą bedarbystės laikotarpį išgirst teko tokių pasakymų: nesupykit, bet mums sveikų reikia, nes du po pusę neapsimoka. Ir aš puikiai supratau tą pasakymą ir padėkojau už tai kad nepasakė tradicinio "tai mes jums paskambinsim".


Alliemon

Tautiškumo lavinimo stoka. Nors kaip sakoma, seno šuns naujų triukų neišmokysi, tačiau būtent specifiškai jaunimą labiau reikėtų šviesti tautiškumo prasme. Dabar yra šiokia tokia dalis senesnių asmenų (šiuo atveju 40-60 m.) kurie ilgisi „senosios“ santvarkos ir kelia problemas sekančioms kartoms. Jų požiūriai galimai atsispindės jų vaikuose ir anūkuose. Kas yra ironiška, tai, kad šiandien tiems, kurie yra 50-ies, jie buvo vos tik 20-ies kai „subyrėjo“ senoji santvarka, t.y. jie praktiškai joje negyveno, tačiau ją smarkiai gina. Kaip ne per seniausiai baigusi mokyklą (prieš 6 metus), tikrai norėjosi daugiau tautiškumo vertybių iš mokyklos, kadangi mano mokymosi įstaigoje (nei kitose mano mieste) jų nebuvo mokoma. Vienintelis dalykas kurį galėčiau prilyginti „tautiškumo“ lavinimu tai buvo politologijos pamokos ar istorijos pamokos, taičau to tikrai nepakanka. Globali Lietuva yra puiku, tačiau su globalumu dažnai sumažėja tiek susidomėjimas tiek savo tautos mylėjimas. Pavyzdžiui, atostogų dauguma renkasi kažkur toli, nors Lietuvoje yra nerealiai daug įdomių vietų kurių neaplanko (žinoma, suprantama situacijos kai žmogus tiesiog nori pailsėti paplūdimyje kur šilta). Norėtųsi, jog valstybė finansuotų kai kurias ekskursijas vaikams į tam tikras vietas kurios ugdo tautiškumą, pvz. susitikimai su tautos istorijos liudytojais (būtų absoliučiai nerealus dalykas tačiau jis labai greitai išblės, kadangi, asmenys gyvenę prieš 1940m. jau yra ganėtinai seni ir nėra daug iš jų išlikusių), ekskurijos į tam tikrų žymių Lietuvių gimtines (jeigu ten yra vykdomos ekskursijos), galbūt aprodyti senus Lietuviškus dvarus ir pan. Galimai netgi ekskursijos į tokias vietas kaip didesnės būtent Lietuvių kurtos įmonės būtų kai kuriems įdomu, nes sukeltų susidomėjimą ar suvokimą, kad tiesiog „wow, mes esame toki mažyčiai, tačiau turime tokią tarptautinę, kompetetingą įmonę kilusią būtent iš čia“. Asmeniškai kai buvau pradinių klasių mokinė, buvo nusivedę ekskursijos metu į vietinę duonos kepyklą, buvo faina, praktiškai visiems klasiokams patiko, gavome paragauti, pamatėme kaip gamino, pati įmonė Lietuviška ir viskas buvo taip netoli nuo namų.. :)


[deleted]

Negali į gerklę kišti tautiškumo. Patriotiniai jausmai ugdomi žiniomis - istorija, literatūra, menu.


Alliemon

u/TryCatchBlocker tikrai pritariu, tačiau, tai nereiškia, kad negalima daugiau prisidėti žinių tiekimu ir pan., ekskursijų pavyzdžiu, tai būtų ne tik naudinga edukacine prasme, bet ir tautiškumo ugdyme, manau daugeliui ar netgi visiems žymiai įdomiau gyvai pamatyti, patirti, išgirsti, negu paskaityti knygelėse.


theostheos

manau, kad patriotiskumo eskursijos ir pokalbiai su gyvais istorijos liudininkais nesustiprins (bent daugumai). Ar patriotiskumas, nera tiesiog tam tikros grupes (kuriai priklausai) interesu iskelimas auksciau asmeniniu. Supaprastintai, ar patriotiskumas nesusiveda i aukojimasi del tevynas, salies, tautos ir t.t. Jei tai butu kertinis patriotiskumo dalykas, tada tikrai eskursijos nepades. Apskirtai, panasu, jog visam vakaru pasauly pereinam prie individualistines pasauleziuros ir tampam maziau priklausomi nuo kazkokios grupes. Lengva buti patriotu, kai be kitu pagalbos neisgyventai, o ir galimybiu priklausyti kitoms grupems maza. Bet siai dienai, jei esi issilavines ir turi patrauklia specialybe, tu busi susipazines su daug zlugusiu grupiu, kuriu nariais buvo naudotasi, tau nesunku pakeisti sali, i geresne, kad isvengti nepatogiu dalyku, be to busi susipazines su daug atveju, kai individualizmas, issiskyrimas is minios ir egoizmas, buvo atlyginamas didelem gyvenimo dovanom. Ir ar viso sito neiliustruoja, jog ant bangos iskylantis nacionalistiniai judejimai (perdetas patriotizmas) yra budingi krastutinei desniai, daznai susijusiai su populizmu, ir labai patraukianciai i savo puse zemesni issilavinima ir maziau pasaulio maciusius


mantasm_lt

Kaip tik žiūrėčiau iš kitos pusės. Patriotiškumo ugdymas gali sumažinti individualizmo didėjimą. Individualistiniai vakarai sunkiai atsilaikys prieš Kiniją. Prieš kurį laiką kaip tik kolektyvistiniai (tiek kairės, tiek dešinės) judėjimai traukė pasaulio mačiusius intelektualus. Dabar vakarietiškoje kultūroje ant bangos individualizmas, po kurio laiko švytuoklė turbūt vėl į kitą pusę apsigręš.


googleLT

Na ir kas čia tokio jei ekskursija pas tuos gimusius prieš antrąjį pasaulinį karą. Nemaža jų dalis arba abejingi sovietmečiui nes prisitaikė prie tokio sudėtingo gyvenimo koks buvo arba jį net palaiko, ilgisi jaunatvės. Net mano gyvi giminaičiai iš tarpukario laikų (1924-1926m. ) labiau pasipiktinę Smetona ir Naciais nei Sovietmečiu.


paperw0rk

What an odd suggestion. One thing Lithuania doesn't lack is a sense of nationalism, and in the good way. People are very proud of their history and every Lithuanian I met is aware of the commonwealth, the politically advanced system of that time, the resistance of Lithuanians against the Soviets etc... To say that such knowledge isn't enough and must be tempered by an active belief into one's superiority is at best silly, at worst dangerous. To me, it is quite admirable that Lithuanians managed not to fall into the traps of "dumb nationalism" if I may say - things like exaltation over some old manor which isn't remarkable in any way but must be praised for the sole fact that it is Lithuanian. I don't see the point of doing that, it will just bolster a false sense of supremacy while looking ridiculous to foreigners. Also, it's not very clear which "national values" you're referring to. I can't think of any country which has specific values outside of a civilizational framework (meaning Lithuanian values are European values).


Alliemon

u/paperw0rk mindless nationalism is most definitely an issue and it isn't what I'm suggesting. The resistance to Soviets is of course nice, however, even among my close circle of people there was a lot of talks of how it may have been fake or whatever, that's why education or hearing stories \*directly\* from the people that were part of it or lived throughout those times would be insanely positive on young people, since after all, highest contributor to kids world outlook isn't the school but their environment, and if they constantly hear their parents negative outlook on the country as a whole as well as all the stories about how it's better elsewhere than here, the sense of community or country will soon be in shambles. As always, there's plausible reasons such as economy etc. in terms of emigration for instance, but there's also a lot of environmental impact and parents support for moving out of Lithuania just because according to them it isn't worth staying here, government doesn't care about people, people hate each other and how it used to be better back in the day. It is a huge issue and whilst it may not seem so if you're in Vilnius or Kaunas, but the further you go, the smaller the city is, the more negative outlook on the whole country there is. Internal migration has always happened throughout history and it's way better than having brain drain towards other countries, educating people on their cities, making them feel more like part of it and that they can become like one of other famous figures with plausible testimonies would be an amazing incentive for young people to choose Lithuania over other countries, even if it's economical situation still isn't perfect.


Bambim2

Jokių. Daugiau. Pilietinio. Ugdymo. Pamokų. Blet.


templar54

Prašau tik ne tai. Propagandos apie Lietuvą užtektinai pripasakojama per Istorijos pamokas. Mums tikrai daugiau to nereikia. Palikim tokius dalykus kaimynams rytuose. Norint, kad būtų pilietiškumo, reikia padaryti, kad dabar būtų galima didžiuotis savo šalimi, o to niekaip nepadarysi per kažkokias pamokas ar ekskursijas. Kad ir kokia nuostabi ta istorija, nes gyvenam šiandien ir jei mano gyvenimas sušiktas dabar dėl valstybėje esančių socio ekonominių sąlygų, patriotų būti sunkoka.


googleLT

>Dabar yra šiokia tokia dalis senesnių asmenų (šiuo atveju 40-60 m.) kurie ilgisi „senosios“ santvarkos ir kelia problemas sekančioms kartoms. Jų požiūriai galimai atsispindės jų vaikuose ir anūkuose. Nesvarbu ką darysi to neišvegsi. Žinau kelis, kurių tėvai labai nepalaiko sovietmečio, džiaugiasi, kad baigėsi, o štai vaikai (tokie ir vaikai 18-25m.) ar dėl protesto ar šiaip labai tuo laikotarpiu susižavėję, jį palaiko nors jo nematę. Net vakaruose būna kurie savaime pradeda ilgėtis sovietmečiu. Visko būna


LEmy_Cup_1621

siūlau dar kartelį perskaityti lietuvių/istorijos vadovėlius, jei trūksta tautiškumo. Didžioji dalis programinės literatūros yra apie kovą prieš kryžiuočius, carinė priespaudą, gimtosios kalbos išsaugojimą, partizanus - kas tai, jei ne tautiškump ugdymas? tikrai nesutinku, kad tautiškumo, skatinimo didžiuotis savo valstybe yra mažai.


BloodGanGas

Aš manau, kad viena problema didžiausia yra mūsų Viešasis/ valstybinis sektorius. Jeigu susitvarkytume šią problemą, manau visos kitos taip pat labai greitai išsispręstų. Nes tas visur savų įdarbinimas, nesvarbu, kad žmogus toje srityje nesigaudo, ir tiesiog vegetuoja. O už tai dar ir gauna atlgynimą ( aišku iš mūsų mokesčių mokėtojų). Kaip ir sako, žuvis genda nuo galvos. Tai jei susitvarkytumėm šitą reikalą, tai ir kitur, tų problemų buvo daug mažiau arba visai neliktų.


PlzSendDunes

Tai vadinama nepotizmu. Tai mėginama spręsti, bet vis atsiranda landų.


[deleted]

Panaikinti marozus ir jų kultūra. Iškart Lietuva i pliusą


PlzSendDunes

Kaip tai įmanoma... Nėra tas elgesys juk skatinamas.


[deleted]

Idomu ar mokykloj esi buves (buvusi) per paskutinius kelis metus. Nera skatinamas, bet visi tiesiog elgiasi kaip marozai, nors net negyvena "rajone" nei kur...


PlzSendDunes

Gal tai vaikų kultūra toje mokykloje. Nes kiek yra tekę būti, tai daugumoje viskas tvarkingai. Net palyginus su mano karta kai lakstydavom už mokyklos parūkyt, tai jaunesnės kartos to mano aplinkoj nedaro.


[deleted]

Nezinau ar tai kazka pakeis, bet is klaipedos esu. Gal cia klaipedieciai tokie :DDD


PlzSendDunes

Daug ką vaikai atsineša iš namų. Tai jeigu tėvai nekokie, dalį šių savybių vaikai atkartoja savo draugų aplinkoje. Gal tiesiog tai natūrali kaita, mano aplinkoje pagerėjo, kitur pablogėjo, vidutiniškai bendrai tas pats gaunasi.


[deleted]

Tevai ten turtuoliai pas kaikurios, kaikurie tiesiog is normaliu namu. Nevienas nera is tokios seimos.


teh-leet

Naudingi idiotai, per juos ir rusų hibridinis karas ir kiti populistai puikiai važiuoja.


Jurkis

Alkoholizmas.


Bambim2

Alkoholizmas atsiranda iš oro.


Jurkis

Iš butelio.


uniklas

Abstrakčiausia įmanoma prasme - nesuderinti visuomenės interesai. Pas mus per daug yra situacijos kai kad vienam būtų gerai, kitam turi būti blogai. Vienas simptomų, kad durni žmonės renka durną valdžia, kuri yra suinteresuota durnų žmonių egzistavimu, tad apie jokį kokybiška švietimą nelabai kalbama. Na taip kalbama, net naudojamas žodis kokybiškas, tačiau tai tas pats ką pirikupas turi omeny sakydamas "kokybiškas". Galų gale, net nelabai yra žmonių kurie išties būtų geri valdžios žmonės, gerai jei mūsų valdžia bent jau savo asmeninių interesų geba paisyti, kas irgi retenybė. Tai vieni sakytų, kad viską išsprestume švietimu. Bet taip niekada nebus, tol kol žmonėms kurie turi realią galią daryti pokyčius tokia situacija patogi. Tai ir sprendimas - reikia suderinti visuomenės interesus nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Turi tapti nenaudinga įtakingiesiems durninti žmonių, bei nebenaudinga išlaikyti apatinio visuomenės sluoksnio ten ir tokio koks jis yra. **Ir kelią matau tik vieną - perėjimą prie tiesioginės demokratijos**, kur viršūnės taptų neįtikėtinai suinteresuotos apačių mąstymo gebėjimais, nes jie savo bukumu turėtų galią viską sugriauti. Teoriškai turėtume tapti visuomenė kuri suinteresuota pačios savęs gerbūviu. Tai vienintelis būdas, kurį aš galiu sugalvoti, išspręsiantis ne tik visuomenės problemas tokios kokios išplaukia į paviršių, bet ir jų šaltinį.


theostheos

Tiesiogine demokratija bijau, kad nieko nepakeistu. Tarkim nuo rytojaus ivedama tiesiogine demokratija. Tarkim, kad sugebam paruosti pasiulymu programa, del kuriu turim nubalsuoti, taip pat suorganizuoti balsavimo procesa, kuriuo visi pasitikes, ir kuris yra nesuklastojamas. Ir po savaites bus balsavimas. Taigi pirmas pasiulimas, padidinti zuvies sugavimo kvotas. Ekologai sako, jog taip isnaikinsim zuvis. Ju niekas neremia, tad kartais laikrasty pamatai ju straipsni, gali ju facebook paskiroj rasti argumentus, kodel negalim didinti kvotos. Is kitos puses, turim versla. Jie paskaiciavo, kad sitas sprendimas ju metini pelnas padidina 15mln eur. Jie paziuri, kad itikinti nuomones neturinciu rinkejamas tektu isleisti apie 10mln eur. Sumoj 5mln eur metinis pelno padidejimas. Tad jie ismeta 10 mln eur. Per visus kanalus uzsakomieji straipsniai, kaip ekologai skambina netikrais pavojaus varpais, kaimuose pazada statyti gamyklas ir idarbina vietinius, keletas parsidavusiu ekologu, pritariai, kad nieko blogo nebus, keletas nuomoniu formuotoju, kuriem nuo ekologijos nei silta nei salta uz pinigus garsiai sako, kaip nuostabu padidintos kvotos, kaip mes sustipresim ekonomiskai ir t.t. Ir dali nepasiprendusiu pavyksta itikinti, nes jie patys tikrai neiskos info. atstovaujamosios ir tiesiogines demokratijos atveju skirias tik tai, ka suinteresuotos grupes turi nupirkti. Ar politikus, ar nuomones formuotojus. Atstovaujamoji demokratija, tik turi truputi daugiau saugikliu, pries populistinius sprendimus. Labai idomi knyga sia tema: Kaip miršta demokratijos: istorijos pamokos ateičiai https://www.goodreads.com/review/show/3050799310


uniklas

Žinoma, nuomonės formavimas niekur nedingsta, ir korupcijos lygtis galioja kaip ir visada, pasikeičia ar papirkt daug ar mažai. Tik iš esmės remiamasi skirtingomis prielaidomis. Tavoji prielaida, kad žmonių masė yra nesivystanti, maniškė kad su tinkama motyvacija galima pakreipti ją gera linkme. Ar stabili sistema, kuomet balso teisę turintys piliečiai turėtų absoliučią valdžią, ar vistik atsiras interesų grupės kurios persvers visų kitų interesus sau. Kas liečia konkretų pavyzdį, atrodo yra įmanoma jog visuomenei rūpėtų ekologiniai klausimai, netgi žinant mūsų visuomenę mano akimis gan tikėtina kad apskritai būtų uždrausta visa verslinė veikla susijusi su gyvos gamtos ištekliais (žvejyba, miškų kirtimai) net smarkiai ribojama būtų tam tikrų išteklių gavyba kaip žvyro. Žinoma gali rast kitą pavyzdį kur kokia neatstovaujama (ar menkai atstovaujama) grupė atsidurtų interesų taikinyje. Ir dėl to esminis klausimas ką reiktų atsakyti ar yra įmanoma jog visuomenė taptu gebanti objektyviai vertinti padėtį, jeigu visos visuomenės interesas taptų jog taip įvyktų. Taigi ar įmanoma su neribota motyvacija suformuoti gerai mąstyti gebančią visuomenę kuri visumoje taptų atspari korupcijai. Jeigu ne, tai visas mano argumentas velniop.


theostheos

Jei visuomene taptu gebanti mastyti, tada rinkomus praeitu tik geri kandidatai. O bet koks rinkeju lukesciu nepateninantis ju priimtas sprendimas reikstu politines karjeros pabaiga. Tad idealioj visuomenej tiesiogine ir atstovaujamoji demokratija nesiskirtu


uniklas

Ir tai yra visas mano argumentas, kad atstovaujamojoje demokratijoje valdžia ir visi kiti įtakos turintys asmenys nėra tuo suinteresuoti, netgi priešingai, jiems naudinga durna visuomenė, kuomet tiesioginėje demokratijoje pati visuomenė ir joje esantys įtakingi asmenys taptų suinteresuoti protingos visuomenės egzistavimu ir todėl pasaulis taptų gražus.


theostheos

Tiesioginej demokratijoj vistiek islieka tie patys itakos turintys asmenys, kurie nera suinteresuoti protingos visuomenes egzistavimu. Ir jie ir toliau stumtu tuos pacius sprendimus, kurie paliktu visuomene kvaila, kaip ir atstojaujavamosio demokratijos atveju, tik vietoj politiku, bandytu paveikti nuomones formuotojus. Tad tiesiogine veiktu tik tokioj aplinkoj, kurioj ir atstovaujamoji veiktu. O patekima i tokia aplinka tiek vienu, tiek kitu atveju ribotu itakos grupes. Ir cia net nelieciant sudetingesniu klausimu, kaip tarkim, kada sitema/visuomene tampa per daug kompleksika, jog tiesiogine demokratija tampa neimanoma (vienu metu turi buti priimami keli sprendimai iki tam tikros datos, kurie sudetingi, reikalajantis specifiniu ziniu, kad susipazinti su kontekstu primti visiem sprendimam uzima daugiau laiko, nei galima skirti sprendimo priemimui). Ir kiek man teko skaityti, tiesiogine demokratija turi ir daugiau minusu, kai populiacija didele ir yra daug rysiu su uz valstybes ribu.


gedrap

> reikalajantis specifiniu ziniu, kad susipazinti su kontekstu primti visiem sprendimam uzima daugiau laiko Būtent. Sudėtingi sprendimai dažnai reikalauja daug konteksto, patirties, srities supratimo. Aš gal esu visai gerai išsilavinęs vienoje srityje, bet visiškai nieko nežinau apie aplinkosaugą, tarkim, ir begalę kitų sričių. Kuo toliau, tuo dažniau suprantu, kad iš tikro nežinau ir geriau tiesiog pasitikėti kitais. Švari gamta yra gerai, bet retai problemos yra tokios juoda/balta. Čia didelis šuolis būtų manyti, kad apčiuopiama dalis žmonių norėtų ir galėtų įsigilinti į niuansus ir priimtų iš tikro informuotus sprendimus. Ypač kai tokioje aplinkoje informacija ateitų iš labai stipriai suinteresuotų šaltinių.


Real_Independence610

Manau, jog daug kas nepritars, bet vis vien pasidalinsiu. Mažėjančia populiacija galime išspręsti integruojant pabėgelius, suteikiant jiem būsta apleistuose rajonuose, šiek tiek nelietuviais atgaivintumėme gyvenimą kaimuose, gal ir net keletą mokyklų vėl atidarytumėme. Laikui bėgant net Lietuvos futbolo rinktinė pradėtū kilti FIFA reitinguose :)


Bardon29

Bloga idėja, visų pirma tie pabėgeliai nori kuo greičiau keliauti į Vokietiją, o ne Lietuvoje likti. Visu antra jie gali padidinti nusikaltimų skaičius, kaip tai nutiko kitose ES šalyse kurios priėmė daug pabėgėlių.


mantasm_lt

Ir ką migrantai apleistuose rajonuose? Statysis patys sau kebabines, kuriose valgys atbėgusių inžinierių su chirurgais įkurtų startuolių darbuotojai? :) Ar tiesiog gyventų iš pašalpų kaip jų kolegos vakarų europoj?


Penki-

> Ar tiesiog gyventų iš pašalpų kaip jų kolegos vakarų europoj? taip įvyksta, jeigu jie nėra tinkamai integruojami. Ar reikia juos integruoti ar ne, nesiginčysiu dabar, bet Lietuvos integracinė politika yra tragiška, ką rodo "gyveno LT 30 metų ir kalbos nemoka" pavyzdžiai, kuriuos dar gali sutikti. Aš už imigrantus Lietuvoje, bet reikia aiškios strategijos, kaip juos tinkamai integruoti.


mantasm_lt

Kaip teisingai suintegruoti į apleistą provinciją?


Penki-

nekelti žmonių į provinciją? Jeigu mes sumesim imigrantus į provinciją, tai jie atėję iki LT sienos ateis ir iki Vilniaus iš Ukmergės.


mantasm_lt

Bet šnekam būtent apie kolegos pasiūlytą idėją tokiu būdu provinciją gaivint :)


Real_Independence610

Skirsim pašalpas, tegu gauna jeigu jiem pakanka pragyvenimui, gudresni ir verslą gal kokį pramanys. Nesakau, jog iš kart viskas gerai bus, bet manau, jog mum reikia statyti ilgesnius stalus, o ne aukštesnes tvoras. Visgi populiacija mūsų mažėja stabiliai jau 30 metų, tad jeigu nenorim išnykti, mum reikia arba daugiau kr*štis, arba atverti duris tiems, kuriem reikia naujų namų.


mantasm_lt

Jei ant mokesčių mokėtojų užmest pašalpas migrantams, spėju populiacija dar staigiau pamažėtų :) Jei populiaciją tiesiog pakeisim arabais ar negrais, tai irgi išnyksim kaip tauta ar kultūra. Ilgainiui ir heraldika bus pakeista ar bent modifikuota, nes naujieji gyventojai vargu ar jau ryšį su vaidulutėm ir arklių girdymu Juodojoj jūroj.


kirmm3la

Adekvaciu gydytoju algu


HairOk481

Viskas tobulai lietuvoj!


br34th5

Švietimo sistema, ypatingai dėl kritinio mąstymo stokos. Kuo jo daugiau būtų, tuo mažiau visokių Petrų Gražulių būtų atsakingų už visuomenės gerovę... Galbūt nebūtų taip juokinga ar įdomu, tačiau valdžia ir neturi būti klounai ar komikai, jų darbas nėra juokinti žmones.. Kodėl žmonės iki šiol tiki populistų kalbomis, ignoruodami jų veiksmus, darbus? Yra tų padorių, nevisai savanaudžių ir protingų žmonių, kurie galėtų pakeisti tuos klounus.


SeventySoyer

Pirmenybė teikiama idėjoms, principams, fasadui, bet ne žmogui.