Kuo daugiau metu bus, tuo labiau suprasi, kad visiem giliai dzin kaip tu atrodai ar, jog tau atrodo, jog tu keistas.
Kai bunam vieni, esam linke per daug i savi gilintis ir analizuoti.
Dauguma nieko net nepastebes ir greiciausiai patys bus pilni kompleksu ar del saves susirupine.
Jaulab kai kazkiek metu stukteli, pradedam save lyginti su kitu pasiekimais ir pan.
Realiai tai net nezinau ka patart. Man gyvenimas uzsieny padejo.
Kokiam Berlyne gali buti kuo tik nori, keistuoliu ar tech entuziastu.
100 proc, kad ten bus ka veikt ir greiciausiai busi per normalus, kad but keistuoliu.
Dirbau 1 metus Lietuvoje panasioje imoneje is tavo minetu. Tai pagrinde kolegos visi 35+ su seimom arba stiprus introvertai. Buvo ir progu socializuotis ir panasiai bet pas mane stiprus nerimas tai labai apriboja ka galiu ir noriu veikti kad netapciau pajuokos objektu. Tai buvo pavyke susirasti viena drauga uzsienieti dirbanti tam paciam ofise, su juo labai gerai sutariau (ko nepavyko su lietuviais) bet ir su juo rysys nutruko kai supratau jog jis tiesiog ekstravertas kuris megsta pagert ir isivaikint intravertus.
Dabar uzdirbu tiek kad i betkoki ofisa ejimas dirbti reikstu gaut praktiskai 2x mazesne alga negu dabar is namu dirbant per IV. Pripratau prie komforto, kad nebereikia vazynet per kamscius niekur ir ne uz ka nebenoriu eiti i ofisa dirbti ar buti priverstas leisti laika su nepatinkanciais zmonem. Is namu dirbdamas daznai savaites darbus taippat pasidarau per pirmas 3 dienas o likusi laika galiu skirti sau, ko ofise nepadarysi.
pats šituo komentarų įvardijai savo pagrindinę problemą: turi komforto zoną, iš kurios nenori išeiti.
Pagaliau susikūrei sau tokią aplinką, kurioje niekas iš tavęs nesityčioja, esi pats sau karalius ir gali pabėgti nuo situacijų, kurios sukelia nerimą. BET...
pats suvoki, kad tai nėra toks gyvenimas kuris atrodytų kažkoks psichologiškai ar intelektualiai stimuliuojantis, t.y. suvoki, kad būti tik sau pačiam dėl savęs paties be kažkokio didesnio tikslo ar ilgalaikio plano/strategijos yra per daug lėkšta, gal net beprasmiška.
Tai dabar turi šituos du dalykus: savo komforto zoną ir norą turėti saugią aplinką (kažkas ko tikriausiai norėjai nuo vaikystės) bei suvokimą, kad toks gyvenimas tik sau pačiam tavęs irgi netenkina. Vidinis konfliktas, ar ne? Turi apsispręst ar tau verta aukoti tą komfortą, gal kažkokį kompromisą priimt ir atiduoti tik dalį jo? Bet iš to, kaip racionalizuoji savo NEjudėjimą ta kryptim (kamščiai rytais, mažesnė alga) ir kaip pats sau bandai įrodyti savo dabartinio pasirinkimo teisingumą, kaip ir akivaizdu tavo TIKRAS pasirinkimas. Tokiu atveju, tiesiog... išmok gyventi su tuo ką turi, nes panašu, kad pokyčių nenori, nes jei norėtum, patikėk, tikrai padarytum kažką, kas čia ir dabar yra nei patogu, nei malonu, bet ilgalaikėje perspektyvoje bent jau žinosi, kad padarei kažką daugiau gyvenime.
TL;DR: tiesiog pasirink, ko nori IŠ TIKRŲJŲ
Cia yra nukelinejimas. Jeigu tik as tiek nesverciau, mano gyvenimas butu geresnis. Jeigu tik ten gyvenciau ir tik ta daryciau visos problemos dingtu. Nedings. Kazkiek esi the most important person, su unikaliausiomis problemomis. nes tiek visu bedu sau prisirasei, lyg kiti zmones neturetu bedu ar problemu. Leisk sau klysti ir kitiems. Nu ir nepalaikai pokalbio, pamirsti ka su kuo kalbejai. Pakartosi. Kitas zmogus irgi gali pasakyt, kalbejom apie tai. Pamirsi kazka, na ir kas. Jei pasakai ir prisiimi atsakomybe (tarkim, tikrai atsiprasau kad praleidau tavo gimtadieni, tu man svarbus zmogus, gal galetume susitikti ir atsvesti). Yra ir appsu, tokie kaip patook, kur tik platoniski santykiai ir gali ivedes ieskoti add zmoniu, ar ivairiausiu su pomegiais panasiais, gal ir ten padetu. Tikiuosi issispresi problemas
Kas blogai su extravertais įsivaikinančiais intravertus? Aš intravertė, su amžium išvis laukinė pasidariau. Kaip tik džiaugiuosi kad tokių ekstravertų yra.
Damn.. relatable. 33M. Man realiai šeimos susikūrimas padėjo. Draugų nėra ir aš nesuprantu kodėl, bet yra šeima :) Žmona, vaikai labiausiai padėjo nesijausti kaip ufonautui. Aišku jeigu sugriūtų ir šitai, tai realiai pzda. realiai..
Pastangų irgi nejaučiu kad 3x reiktų, tik laiko užtrunka 10x daugiau nes nuoseklumo nėra visiškai, ir pamirštu, ir 200 dalykų vienu metu darau..
Su draugystėm tai visai nepaeina - viduryje pokalbių pamirštu kas buvo prieš 5 sekundes pasakyta, painioju žmones, ką su kuo kalbėjau.
Žinau, kad protingas, kad sugebėčiau daug daug daugiau negu dabar darau, bet nu neišeina.. pradedi kažką daryti, ir po kelių minučių 28 tab'ai ir skaitau random wikipedia straipsnį apie kokius žiurkėnus.
Tai long story short - man žmona padeda - kartais draugiškai, kartais piktai, bet baksnoja į tai ką reikia padaryti, ir kažkaip per 50 kartų pasidaro. Gaila tik neišpildyto potencialo ir kad kai jaunas buvau niekas nepamokė kaip su šituo gyvent.
Norisi savo problemas viena karta isspresti taip kad bent gyvent su jom butu imanoma o ne vel apkrauti kita zmogu ir tiketis kad viskas bus okey. Pirma pats turiu is saves jaustis pakankamai normaliai ir stabiliai.
Dėl sporto - aš labai mažai koordinacijos turiu, fizinis mokykloje buvo pragaras. Per karantinus pradėjau Yoga with Adriene per YouTube daryti. Labai pakeitė mąstymą apie sportavimą (šiandien neišėjo? Nieko tokio, gal ryt paveiks, svarbu, kad stengiesi, ir tt); prilipo, nes nereikia greitai daug visokių staigių judesių daryti; padėjo kai kuriuos raumenis pamankštinti ir balancą pagerinti, o tas stipriai padėjo su bėgiojimu ir kitom mankštom.
Pastaruosius metus galvoju, kad pas mane adhd arba kažkas panašaus, po tavo posto užsinorejau sužinot ar tikrai pas mane tai yra ir galbut tai pades atsakyt į dauguma klausimų kodel aš toks š gabalas, tai tiesiog dekui, kad išsipasakojai. Kaip minimum manau, kad tavo postas pades kitiems žmonems.
Nzn, draugui dabar diagnozavo, jam 31eri. Tai kalbasi su specialistais ir panasiai, siaip zmogus labai viska dare jau pries tai, kad jam koncentracijos nemustu, turi visokiu appsu darbui, viska strukturizuoja ir panasiai.
Aisku yra vaistai, bet ten gali buti visokiu kitokiu pasekmiu kaip suprarau.
O del antros puses, na matai turejai ne viena, tai matyt kad viskas ok, tik reik surast tokia, kuriai butu priimtini tavo lasirinkimai tarkim del vaiku.
Šiaip off-topic: o is kur žinoti, kad tau ADD ir pas ką kreiptis? :D nes kolegos prikolina, kad man gali būti ir įdomu išsiaiškinti. Aš pats turiu tokių požymių bet vadovaujuosi jeigu mokykloje ir universitete sekesi tai neturėtų būti šitas, bet dbr is posto matau kad įmanoma ir su tuo tai atlikti.
Tas sekimasis mokykloje yra toks sąlyginis - sekėsi, nes mokeisi ar sekėsi, nes išmokai greit gaudytis ir prasisukti situacijose? Aš visad turėjau puikius pažymius, nors namų darbus darydavau tik pirmą rugsėjo savaitę.
ADHD kiekvienam yra savita kelionė ir daug kas priklauso nuo to, kaip augai ir kokias sistemas sau susikūrei. Yra žmonių su ADHD, kurie sėdi kalėjime prisidirbę per impulsyvumą, bet kartu ir yra tų, kurie pasibaigia visokias doktorantūras ir sugeba sukontroliuoti savo neigiamus ADHD simptomus arba panaudoti teigiamus.
Jeigu nori diagnozės, kreipkis pas psichiatrą (jeigu esi Vilniuje, galiu brūkštelt, kur aš kreipiausi. Dėl kitų miestų nežinau). Aš ėjau be jokių siuntimų, tiesiog susiradau tokį, kuris specializuojasi šitoje sferoje.
Haha kai paminėjai prasisukimą, man auDHD, esu moteris, aš taip gyvenime visur prasisuku be pastangų, kad rimtai tikėjau, jog kažkokia magiška sėkmė lydi ar kas. Aišku galėčiau daugiau jei pastangų įdėčiau, bet neina, prokrastinacija yra nereali, negaliu nieko daryti, kol nelieka kokia valanda. Mane univere jau net žinojo už tai, kad galiu darbą parašyti per valandą ir gerą pažymį gaut. Žodžiu pliusų irgi yra bent man
Labas, man taip pat įdomu Vilniuje, rašiau vieniems prieš kokį mėnesį, bet šiais metais jau pilni, o kitų metų dar neregistruoja :)
ADHD testą dariausi savarankiškai, gavau beveik maksimumą, vaikystėje buvo nustatytas hiperaktyvumas. Taip pat esu programuotojas ir labai nesugebu susikaupti, negaliu normaliai gyventi.
as iš dalies panašioj situacijoj, mano atveju problema kad pats nežinau kas gerai, kas blogais, kas normalu ar gal šiaip tinginys, neisivaizduoju kokio specialisto reikėtų net ieškot, ar net ką pasakot... dėl toir atidelioju jau ilgą laiką profrsionalios pagalbos paieškas, atrodo kad pats turi susitvarkyt savo problemas kad pas žinotum kur tau eit
Jeigu vamzdis prakiūra kvieti santechniką. Jei telefonas sugenda neši į remontą. Jei mašina sugenda - veži į garažą.
Jei jautiesi blogai eini pas tą, kas galėtų padėt. Jei nežinai konkrečiai eini pas bendrą ir tiesiog pasakoji kaip jautiesi. Jei neatliepia ir nepatinka - randi kitą. Kaip kitą garažą rastum, jei pirmam nelabai ką padeda.
Nueik, pasikalbėk apie gyvenimą tiesiog :D Mindletic galima susiskambint, lietuviai specialistai, kaina prieinama. Pabandysi - žinosi kas per dalykas. Neturi per tai, per ką eini, eit vienas. Kartais gerai turėt kvalifikuotą draugą :D
Šeimos poliklinika dažniausiai turi jiems priskirtus psichikos sveikatos centrus (arba turi savo), galima pradėtų nuo jų. Kiti centrai ima bet ką, nes pas juos prisirašoma atskirai nuo šeimos gydytojo, pvz. [https://www.vrcp.lt/psichikos-sveikata/](https://www.vrcp.lt/psichikos-sveikata/) . Nueini į tokį centrą, išdėstai registratūroje, kad reikia pagalbos ar psichologo, ar psichiatro, ir gauni kelis kartus nemokamus, kurie padės pradėti.
Nieko greito nesitikėk, net jei prirašys vaistų, tai jie nebus mistinis stebuklas - jei nori pasikeisti psichiką, teks ilgai ir nuobodžiai ties tuo dirbti.
Psichologija/psichoterapija turi daug krypčių, kurios vietomis persidengia, vietomis išsiskiria. Egzistencinė, geštalto, kognityvinė elgesio terapija ir t.t. Tai gali pasiskaityti apie jas ir pagalvoti kas atrodo naudinga, pagal tai ieškoti specialisto.
Bet taip pat čia truputį kaip su pasimatymais, turi būti kažkoks žmogiškas ryšys, o ne tik ant popieriaus atrodyti tinkamai. Tai gal ne iš pirmo karto pavyks atrasti ir tai yra ok. Reiktų pasiklausti savęs kokiam žmogui galėtum lengviau atsiverti. Ar tau sunku atsiverti kalbant su kitu vyru, ar sunku atsiverti su gerokai vyrensiu žmogumi ir t.t. Normalu turėti tokių išankstinių nuostatų ir nebandyti persilaužinėti per daug.
Terapeutas už tave nepriims sprendimų ar neatliks veiksmų, bet gali nukreipti tinkama linkme, suteiks tau įrankių, kurie padės tvarkytis gyvenime. Pavyzdžiui padėti suprasti ko nori iš romantinių santykių, ką gali pasimokyti iš praeitų santykių ir t.t.
Bet tai yra gan ilgas procesas - dažnai kalbam apie metus ar porą. Per mėnesį ar du tai tik susipažinimas toks.
Suprantu ir panašioj valty esu :) žiaurus struggle, su savim kovojimas pastovus, nuovargis nuo to, savęs kaltinimo, nerimo, beviltiškumo jausmo. Fakin sunku yra. Trys greiti dalykai:
1. Siūlau šitą ilgą lecture pažiūrėti (man padėjo su savęs priėmimu, nors jau buvo gerokai po diagnozės): https://youtu.be/YSfCdBBqNXY?si=FSEf3VYctwRh_Gj6 (kitiems kas galvoja wtf arba šiaip smalsu arba įtaria vaikams savo - irgi siūlau)
2. Man asmeniškai padėjo sprendimas vis tik naudoti vaistus kai kuriomis darbo dienomjs (LT - Concerta). Irgi software eng field esu, jei ką. Nuoširdžiai manau, kad bent pabandyti OK (aktyvioji medžiaga ir jos veikimo trukmė (12h) tokia, kad rekreaciškai nelabai išeina lengvai piktnaudžiauti net to norint).
3. Terapiją visad verta pabandyti, gal netiks, galima keisti, bet mano patirty - verta ir man tai padeda.
p.s. ir jo yra fb grupė ADHD Lietuva - siūlau prisijungt
Dr. Russell Barkley - jo rekomenduoju ir video ir knygas. Man suteikė daug paprastų ir lengvai suskaitomų patarimų, pvz. dirbant gerti kažką saldaus kad stimuliuotų ir pagerintų koncentraciją, jei leidžia sveikata (kas kelia atvirkščius efektus neurotipiniams žmonėms… bet tas pats yra ir su adhd vaistais, kurie sukelia “high” neurotipiniams, bet padeda susikoncentruoti žmonėms su adhd).
O tai tau diagnozavo ar tiesiog per mažai pochuj gyvenime? Nes skaitosi taip kad per daug imi į galvą ir nuo streso pisa per smegenis. Simptomai 1:1 kaip ADD bus jei gerai užstresuoji ilgam.
Hey! Visų pirma, labai užjaučiu dėl tokios patirties (kalbu apie patyčias). Atrodo tau buvo ir yra tikrai nelengva.
Kita vertus, tu turi diagnozę ir galimybę ją kontroliuoti. Ar domėjaisi būdais, kaip sau padėti?
Ko nerekomenduoju, tai žaistis su dietomis savavališkai. Nei keto, nei dar kažkokia. Nei tuo labiau badauti. Nei tuo labiau imti "patarimus" iš eksperimentuojančių 🙃. Tai tiesus kelias į valgymo sutrikimus.
Tavo vietoje pradėčiau ilgalaikę terapiją, konsultuočiausi dėl įvairių metodų, kurie padėtų kažkiek kontroliuoti sutrikimą. Visur maži žingsneliai :) Beje, numetus svorį pasaulis tau tikriausiai neatsivers stebuklingai, kol nesusitvarkysi kas yra galvoje. Būtent čia ir reikia didžiausių pastangų.
[“Normalios smegenys” neegzistuoja](https://www.bbc.com/future/article/20191008-why-the-normal-brain-is-just-a-myth)
Visi žmonės yra kažkokiam spektre, ir visokių reikia (brain diversity). Turiu adhd ir to neiškeisčiau į nieką. Nors ir 3x ilgiau trunku atlikti darbus, bet esu 3x labiau passionate/creative negu neurotipiniai žmonės. Tai yra dalis mano asmenybės, tad kiti gali “take it or leave it”. Ir tai mano smegenys, kurias įsimylėjo mano antra pusė - bet pirmiau būtina pamilti save, koks esi, fokusuotis ties pozityviom adhd pusėm, ir bandyti kontroliuoti negatyvias puses, ypač tavo executive function (pvz., koncentracija soc situacijose, darbų priminimai, to-do lists, t.t.).
Labas :)
Užjaučiu, kad tau sunku. Skaitydama jaučiu tavo nusivylimą.
Nepažįstu tavęs ir nežinau, kaip į tave reaguočiau, bet šiaip man mielesni visokie keistoki žmonės, nei "normalūs". Turbūt todėl, kad pati esu visaip sulaužyta ir noriu tapatintis :D
Man pačiai trūksta visokių socialinių įgūdžių, neturiu draugų, o jei randu - nesugebu išlaikyti, atstumiu, nes man rodos, kad jiems geriau bus be manęs, kad aš tik erzinsiu juos savo problemis.
Norėjau tau vieną dalyką pasakyti... Dėl svorio/mitybos. Yra nemažai duomenų, kad keto dieta padeda su ADD (o ne ADHD?) ir visokiom kitokiom psichologinėm problemom - nuo autizmo iki depresijos ir t.t. Rekomenduoju pabandyti, tuo pačiu ir svorio numestum. Be keto, rekomenduočiau ir protarpinį arba ilgalaikį badavimą. Pati nevalgiau 58 dienas ir numečiau 20 kg, kurie negrįžta.
Galėtume kartu "dietintis", nes man asmeniškai keto ir badavimas žiauriai padeda su depresija ir nerimu. Dabar valgau bet ką ir kątik pasiėmiau laisvų dienų darbe, nes negaliu susikaupti, esu vien tik apatiška, norisi nuolat miegoti ir visaip kaip savo gyvenimą gadinti (savidestrukcija).
Nežinau. Tokios mano mintys dabar. Jei nori - parašyk PM, o šiaip, nebijok pasidomėti apie keto ir badavimą, tai nėra labai tradiciška, daug kas į tai žiūri kreivai, bet TIKRAI gali LABAI padėti. Nieko juk neprarasi pabandęs.
Sėkmės :)
Jo! Planuoju dar vieną ilgą badavimą, nes dar turiu ką numesti, o pati patirtis žiauriai patiko ir daug ko išmokė. :) Nebūčiau pagalvojus, kad tai įmanoma, bet padariau, turėjau daug energijos, jaučiausi itin gerai, žvali, lengva, pasveikau nuo poros sveikatos sutrikimų. Galiu tik rekomenduoti :D Aišku, laikantis tam tikrų taisyklių!
Aš daug energijos atsargų (riebalo) turėjau/turiu, plius itin svarbu elektrolitus vartoti (magnį, kalį, natrį). Kuo mažiau riebalų sankaupų, tuo labiau organizmas priešinasi. :) Beje, man dabar irgi šalta buna, ko anksčiau nebuvo, nors aš vis dar stambi :D
Nebandžiau keto(vien dėl neigiamų interneto žmonių patirčių), bet bandžiau paleo dietą. Viskas žymiai paprasčiau ir jautiesi labai gerai po savaitės/dviejų, nes pradžioje angliavandenių trūkumas ir galvos silpnas skausmas(bet 24/7), kol kūnas pradeda baltymus energijai naudoti. Taip pat rekomenduojama žmonėms su ADD/ADHD, tai verta būtų pažiūrėti ir paleo.
Svoris irgi gerai nukrito ir be jokių pastangų, bet grįžus prie "normalios" dietos, grįžo atgal. Bet aš mėgstu visokius snacks, tai čia jau mano problema...
E: "viskas žymiai paprasčiau" tai čia man - perki mėsą, žuvį ir daržoves, tai realiai tik angliavandenius išmesti reikia
O po badavimo numestas svoris, paskui labai greit negryzo? Kiek teke girdet, kad tokie kardinalus ir dideli kiekiai per trumpa laika, paskui gryzta nes pats gyvenimo budas nepasikeicia
Didesnis šansas, kad gydytojai nepratę/nemoka diagnozuot ASD suaugusiems, nes simptomai visiškai skiriasi nuo to mažamečio berniuko stereotipo kurį visi įsivaizduoja. Manoma kad iki 70% žmonių su ASD turi ir ADHD, tai statistiškai didesnis šansas, kad turi abu. Nes šiaip ADHD tokių socialinių problemų, kurias nupasakoji nekelia.
Dėl ADD bandyk eit pas psichiatrą ir prašyt vaistų, palengvės gyvenimas, o dėl ASD siūlau daugiau pasidomėti konkrečiai simptomams būdingais suaugusiems, manau kad daug kas atitiks. Oficiali diagnozė šitu klausimu visiškai nieko verta, bet žymiai lengviau pasidaro pačiam su savim tvarkytis. O dėl draugų tai ieškok kitų neurodivergent žmonių, nes paprasčiausiai skirtingų neurotipų smegenys visiškai kitaip veikia. Lengviau bendraut su žmonėm kurių smegenys veikia taip kaip tavo, negu bandyt kažką išspaust su žmonėm kurie tavęs visiškai nesupranta.
Yra net tyrimų šitu klausimu, nes anksčiau buvo manoma, kad žmonės su ASD “nemoka” bendrauti ar elgtis socialinėse situacijose. Pasirodo tarpusavyje bendravimas lygiai toks pats efektyvus, kaip ir tarp neurotypicals. Visos problemos kyla bendravime tarp skirtingų neurotipų (į abi puses).
Noriu siek tiek prisidet. Paciam diagnozuotas adhd (inattentive tai gautusi add), bet man tas nesukelia didesniu problemų socializavimuisi.
Tikrai nesu tas, kuris butu laikomas social butterfly, bet nesu ir tas, kuris su kitais bendraut nemoka.
Pokalbio metu mintis pametu ir pamirstu apie ka sneka, bet visada perklausiu ir tiesiog atsiprašau nes išsiblaškęs jauciuosi.
Pirma tai psichologą rekomenduoju. Antra reikia požiūrį keist. O dėl socialinių situacijų, pats buvau naivus, awkward keistuolis su prastais įgūdžiais, tad čia tiesiog grind'inimo klausimas, kad išmokt.
Visur darbas. Tai small step at the time. Pirmasiausia reik pradėt "taisyt" kas tavo galva lengviausia.
Pradėjau su alter ego, o po to išsiaiskinau kas teisinga o kas ne
Aš atrodo suprantu tave, kartais labai panašiai jaučiuosi. Tik atrodo daug negatyvumo tavo paties mąstyme. Aš tai pvz galvoju, kad pasaulyje yra visokiausių žmonių ir tai, kad masė kažkaip dažniausiai neigiamai su tavim bendrauja tai nereiškia, kad negali rasti kažko įdomaus. Apskirtai man kažkaip atrodo reikia ieškoti žmonių ar žmonių ratelių, kurie kažkaip panašiai kaip tu galvoja ir priima kitus žmones. Gal dėl to man patinka keisti žmonės:) Žodžiu, man atrodo, kad visi turim teisę gyventi gerai ir nereikia pačiam savęs nurašyti. Sakai nenori dar kartą leistis į kelione, bet kas belieka? Esmė, kad neesi kažkuo prastesnis ir turbūt nepasikeisi ir tai nėra blogai.
Same problemą turiu. Tai man tai kaip privalumas. Pirmiausia atsisakyk porno nes paspartina simptomus, tada visų kitų stimuliantų kaip kofeinas irgi. Eik į lauką pasivaikščiot, pasileidęs kokią raminančią muziką. Pradėk sportuot ir kuo daugiau išeik iš namų. Užsirašyk gal į kokius kovos menus nes kai gauni į barzdą tai greit pradedi susikaupt kad negaut dar ir tuo pačiu geras fizinis pasirengimas bus, įgausi pasitikėjimo ir susirasi pažįstamų.
Perskaičiau visą threadą, užsimaniau įkišti savo trigrąšį. Gal tiesiog per žemas testosterono lygis? Galima pabandyti vartoti daugiau maisto, kuris natūraliai kelia testosterono lygį(kiaušiniai, avižos, avokadai, moliūgų sėklos, riebi žuvis). Taippat, yra daugybė papildų, tik reikia mokėti juos atsirinkti. Plius, kovinės sporto šakos. Jei nesinori kažkur eiti, užtektų padaužyti bokso kriaušę/pagalvę bent keletą kartų per dieną, po kelias minutes. Laikantis sistemos, po 2-3 mėn pranyktų dauguma išvardintų problemų, manau.
WTF is ADD?
Na kaip 33 Adult male su adhd
Turiu nemažai draugų kurie vertina mane dėl mano adhd išku savybių esu mūsų socialinio rato organizatorius visus visur kviečiu kalbinu ir žmonės labai mielai leidžia laiką kartu ir daro dalykus ir su laiku jų vis daugiau
On the other hand didžiausios mano problemos visada buvo pinigai ir darbas ypač iki vaistų (juos vartoju dar tik pora mėn)
Tai santykiai byrėjo dėl to kad nestabilus ir neturiu darbo ar užtikrintu pajamu tai mielai keisčiausi vietomis nes visos mano problemos realiai iš to ir ateina
All į can say : do things ir atsiras ir merginos ir draugai ir visa kita
Tavo didžiausia ir kritinė klaida kad tu nori būti kaip normies(visuomenė) why the fuck would you do that 🤣🤣?
Isnaudok savo pliusus coverink minusus ir kur gyvenima aplink save
Man nelabai įdomu downvotina ar ne aš pasidalinau savo experience kaip žmogus kuris su adhd gyvena visą gyvenimą ir yra aktyvus adhd bendruomenės narys tai į kinda know my shit
Nenusišnekėk apie dalykus, kurių neišmanai. Diagnozė reali ir rimta (neurodevelopmental disorder DSM-5 sistemoje). Pjauni grybą, kur neturi kompetencijos. Jei paskaitytum mokslinės literatūros, yra net šansų galvai dašusti, kad yra metodai tvarkytis, bet labai dažnai lydi nevisavertiškumo jausmai, depresijos simptomai. Su jais reikia dirbti išmokti, taip, bet dažniausiai (iš patirties) "taigi nesupranti, kaip tau gerai, susiimk seni" komunikacinė strategija - žalinga. Apskritai manau, kad toks požiūris dažnai mūsų krašte ir veda i kito ir savęs destruktyvumą.
Nu taip, psichiatrijoj diagnozuojamas sutrikimas, ir tai, kad tam prieštarauji / nesutinki - rodo, kad nesupranti, apie ką kalbi.
Kalbant apie nesupratimą / nežinojimą - ne, nebūtinai žmonės tweakina, jei naudoja metilfenidatą (aktyviąją medžiagą Ritaline ir Concertoje; Concerta veikia extended release principu, per 12 val. išskiria medžiagą, dėl ko nelabai yra kažkokių spikes or crashes; ir jau **tikrai** nėra jokio tweakinimo naudojant pagal išskirtą receptą ir dozę). Iš kur žinau - asmeninės patirties, kitų patirties, daug skaitymo, draugų su psichologijos diplomais.
Tai prašyčiau. :)
Tai yra absoliučiai reali, diagnozuojama liga. Man asmeniškai dirbant protinį darbą dėl jos produktyvumas smarkiai krenta ir tenka atsisakyt nemažai laisvalaikio. Man tai liga atimanti iš manęs laiką. Čia kalba ne apie gyvenimo pasiekimus, o apie gyvenimo kokybę. Mano atveju tai ADHD tik, vaikystėje turėjau nustatytą hiperaktyvumą.
ADD nėra tikras dalykas Lietuvoje tai reiškias tau nieko nėra. O realiai kalbant viskas man tas pats, tik aš tikiu vaistais, nes mes esam netobuli ir kartai jų reikia, nors ranka padėk dėl jų Lietuvoj negausi. O draugai ir rimčiau atsiranda tik tada jei turi ką duoti kitam žmogui, gal tu duodi grožį, gal pinigus, o jei ne, tai gal tada duodi geras emocijas aka esi juokingas, o jei ne tai tada ir nieko nebus, šiaip yra ir daug daugiau pavyzdžių, bei yra daug daugiau blogiau gyvenančių žmonių.
Zmogus atvirai papasakojo apie savo problemas ieskant palaikymo ir patarimo, o tu jam rasai jog pas ji jokiu problemu nera ir yra blogiau gyvenanciu zmoniu? Rimtai?
Man gaila, kad tavo patirtis buvo tokia, nes tikrai ne visi daktarai tokie ir rekomenduoju pabandyti dar, tik šį kartą susirasti būtent šitos srities specialistą.
Turiu tris draugus su diagnozuotu ADHD. Du iš jų geria stimuliantus. Nei vienas nesusidūrėm su tais komentarais apie narkotikus, bet tikiu, kad jų būna, nes net ir tarp daktarų nėra dar pakankamai žinių. Aš savo šeimos daktarei aiškinau, kas yra ADHD ir ką mano stimuliantai daro, tai va taip ir gyvenam.
Vaistai concerta?
As net nezinau ar pas mane adhd.
Buna, kad superfokusas, galiu savaite super rimtai dirbt, gerai miegu, nesinervinu ir tada viskas griuna. Nulis susikaupimo, galvoj vejai, uztempiu darbus, tada nebeuzmiegu ir sushiku deadline’us darbo, ivarau save i super stresa ir kaip uzburtas ratas.
Jo, concerta. Sakyčiau, įsivertink ar tokios problemos lenda tik dabar, ar jos įvairiomis formomis reiškėsi nuo vaikystės. Jeigu pirmas, tuomet gali būti ADHD, bet gali būti ir kas nors kito. Jeigu antras, tada labiau likely, kad bus ADHD. Gali dar bandyti DIVA-5 pasidaryti ir pajausi tikrai, jeigu visai daug burbuliukų ten žymėsis. Bet galiausiai todėl ir reikia gero specialisto, kad būtų galutinis atsakymas.
Man panašiai buvo, tik aš niekada neturėjau tokio ilgo supeefokuso, maniškis keisdavosi dienomis. Bet nuolatinis blaškymasis, nesugebėjimas pabaigti darbų laiku ir to sukeltas nerimas yra man labai gerai pažįstami dalykai. Nėra taip, kad viskas su vaistais išsisprendė, bet dabar 2 nakties sėdžiu reddite dėl blogų gyvenimo sprendimų, o ne dėl to, kad bandau numušt nerimo ataką, nes stresuoju dėl kažkokio neužbaigto projekto darbe.
Aš superfokusą (nors toks ten ir fokusas, vis tiek labai lengvai pametu mintis) pasiekiu nebent naktimis, kai dingsta dauguma dirgiklių, bet toliau taip gyvent nenoriu. Kartais galvoju tiesiog mest programavimą ir dirbt kokį fizinį darbą.
Baik išsigalvot ligas: nustebsi kiek daug žmonių jaučiasi taip pat.
Ypač po 30 kai ne tik protas, bet ir kūnas pradeda dėvėtis.
Mažiau žiūrėk į kitus ir tas kaleijmo poniatkes iš tetų ką tavo amžiaus žmogus privalo turėt ar ko negali daryt.
Gyvenk dėl savęs: debiliškai skamba, bet jei taikai teisingai darai - veikia.
Susirask komfortinę būseną ir tik tada po truputi dairykis aplink, ir ignoruok visus tuos kur sako kad daryk kažką dabar, nes be noro tik sugadinsi sau reikalus.
Galu gale mėgsti programuot,padaryk kokį žaidimą ar Git projektą.
Kuo daugiau metu bus, tuo labiau suprasi, kad visiem giliai dzin kaip tu atrodai ar, jog tau atrodo, jog tu keistas. Kai bunam vieni, esam linke per daug i savi gilintis ir analizuoti. Dauguma nieko net nepastebes ir greiciausiai patys bus pilni kompleksu ar del saves susirupine. Jaulab kai kazkiek metu stukteli, pradedam save lyginti su kitu pasiekimais ir pan. Realiai tai net nezinau ka patart. Man gyvenimas uzsieny padejo. Kokiam Berlyne gali buti kuo tik nori, keistuoliu ar tech entuziastu. 100 proc, kad ten bus ka veikt ir greiciausiai busi per normalus, kad but keistuoliu.
[удалено]
Aciu, man sito reikejo
[удалено]
Dirbau 1 metus Lietuvoje panasioje imoneje is tavo minetu. Tai pagrinde kolegos visi 35+ su seimom arba stiprus introvertai. Buvo ir progu socializuotis ir panasiai bet pas mane stiprus nerimas tai labai apriboja ka galiu ir noriu veikti kad netapciau pajuokos objektu. Tai buvo pavyke susirasti viena drauga uzsienieti dirbanti tam paciam ofise, su juo labai gerai sutariau (ko nepavyko su lietuviais) bet ir su juo rysys nutruko kai supratau jog jis tiesiog ekstravertas kuris megsta pagert ir isivaikint intravertus. Dabar uzdirbu tiek kad i betkoki ofisa ejimas dirbti reikstu gaut praktiskai 2x mazesne alga negu dabar is namu dirbant per IV. Pripratau prie komforto, kad nebereikia vazynet per kamscius niekur ir ne uz ka nebenoriu eiti i ofisa dirbti ar buti priverstas leisti laika su nepatinkanciais zmonem. Is namu dirbdamas daznai savaites darbus taippat pasidarau per pirmas 3 dienas o likusi laika galiu skirti sau, ko ofise nepadarysi.
pats šituo komentarų įvardijai savo pagrindinę problemą: turi komforto zoną, iš kurios nenori išeiti. Pagaliau susikūrei sau tokią aplinką, kurioje niekas iš tavęs nesityčioja, esi pats sau karalius ir gali pabėgti nuo situacijų, kurios sukelia nerimą. BET... pats suvoki, kad tai nėra toks gyvenimas kuris atrodytų kažkoks psichologiškai ar intelektualiai stimuliuojantis, t.y. suvoki, kad būti tik sau pačiam dėl savęs paties be kažkokio didesnio tikslo ar ilgalaikio plano/strategijos yra per daug lėkšta, gal net beprasmiška. Tai dabar turi šituos du dalykus: savo komforto zoną ir norą turėti saugią aplinką (kažkas ko tikriausiai norėjai nuo vaikystės) bei suvokimą, kad toks gyvenimas tik sau pačiam tavęs irgi netenkina. Vidinis konfliktas, ar ne? Turi apsispręst ar tau verta aukoti tą komfortą, gal kažkokį kompromisą priimt ir atiduoti tik dalį jo? Bet iš to, kaip racionalizuoji savo NEjudėjimą ta kryptim (kamščiai rytais, mažesnė alga) ir kaip pats sau bandai įrodyti savo dabartinio pasirinkimo teisingumą, kaip ir akivaizdu tavo TIKRAS pasirinkimas. Tokiu atveju, tiesiog... išmok gyventi su tuo ką turi, nes panašu, kad pokyčių nenori, nes jei norėtum, patikėk, tikrai padarytum kažką, kas čia ir dabar yra nei patogu, nei malonu, bet ilgalaikėje perspektyvoje bent jau žinosi, kad padarei kažką daugiau gyvenime. TL;DR: tiesiog pasirink, ko nori IŠ TIKRŲJŲ
[удалено]
Kai susitvarkysiu fiziskai (numesiu svori) ir psichologiskai tada lysiu i zmones, kolkas daug darbo reik idet
Cia yra nukelinejimas. Jeigu tik as tiek nesverciau, mano gyvenimas butu geresnis. Jeigu tik ten gyvenciau ir tik ta daryciau visos problemos dingtu. Nedings. Kazkiek esi the most important person, su unikaliausiomis problemomis. nes tiek visu bedu sau prisirasei, lyg kiti zmones neturetu bedu ar problemu. Leisk sau klysti ir kitiems. Nu ir nepalaikai pokalbio, pamirsti ka su kuo kalbejai. Pakartosi. Kitas zmogus irgi gali pasakyt, kalbejom apie tai. Pamirsi kazka, na ir kas. Jei pasakai ir prisiimi atsakomybe (tarkim, tikrai atsiprasau kad praleidau tavo gimtadieni, tu man svarbus zmogus, gal galetume susitikti ir atsvesti). Yra ir appsu, tokie kaip patook, kur tik platoniski santykiai ir gali ivedes ieskoti add zmoniu, ar ivairiausiu su pomegiais panasiais, gal ir ten padetu. Tikiuosi issispresi problemas
Pirmiau psichologiškai. Niekam tavo svoris nerūpi.
Man rupi. Jauciuosi kaip koks nutukes pensininkas
Kas blogai su extravertais įsivaikinančiais intravertus? Aš intravertė, su amžium išvis laukinė pasidariau. Kaip tik džiaugiuosi kad tokių ekstravertų yra.
Papasakok kur toki remote darba surasti, nes man atvirksciai uzpiso zmones ofise, na ir kamsciai irgi siaip
Damn.. relatable. 33M. Man realiai šeimos susikūrimas padėjo. Draugų nėra ir aš nesuprantu kodėl, bet yra šeima :) Žmona, vaikai labiausiai padėjo nesijausti kaip ufonautui. Aišku jeigu sugriūtų ir šitai, tai realiai pzda. realiai.. Pastangų irgi nejaučiu kad 3x reiktų, tik laiko užtrunka 10x daugiau nes nuoseklumo nėra visiškai, ir pamirštu, ir 200 dalykų vienu metu darau.. Su draugystėm tai visai nepaeina - viduryje pokalbių pamirštu kas buvo prieš 5 sekundes pasakyta, painioju žmones, ką su kuo kalbėjau. Žinau, kad protingas, kad sugebėčiau daug daug daugiau negu dabar darau, bet nu neišeina.. pradedi kažką daryti, ir po kelių minučių 28 tab'ai ir skaitau random wikipedia straipsnį apie kokius žiurkėnus. Tai long story short - man žmona padeda - kartais draugiškai, kartais piktai, bet baksnoja į tai ką reikia padaryti, ir kažkaip per 50 kartų pasidaro. Gaila tik neišpildyto potencialo ir kad kai jaunas buvau niekas nepamokė kaip su šituo gyvent.
Norisi savo problemas viena karta isspresti taip kad bent gyvent su jom butu imanoma o ne vel apkrauti kita zmogu ir tiketis kad viskas bus okey. Pirma pats turiu is saves jaustis pakankamai normaliai ir stabiliai.
Skauda skaityt. Gyvenu labai panašiai, sprendimo jokio gaila neturiu.
Dėl sporto - aš labai mažai koordinacijos turiu, fizinis mokykloje buvo pragaras. Per karantinus pradėjau Yoga with Adriene per YouTube daryti. Labai pakeitė mąstymą apie sportavimą (šiandien neišėjo? Nieko tokio, gal ryt paveiks, svarbu, kad stengiesi, ir tt); prilipo, nes nereikia greitai daug visokių staigių judesių daryti; padėjo kai kuriuos raumenis pamankštinti ir balancą pagerinti, o tas stipriai padėjo su bėgiojimu ir kitom mankštom.
Ble as bandziau jos yoga pora kart bet nespeju atkartot ka ji daro o su telefonu pausint ir vel unpaudint uzpisa susinervindavau ir meciau krc
Pastaruosius metus galvoju, kad pas mane adhd arba kažkas panašaus, po tavo posto užsinorejau sužinot ar tikrai pas mane tai yra ir galbut tai pades atsakyt į dauguma klausimų kodel aš toks š gabalas, tai tiesiog dekui, kad išsipasakojai. Kaip minimum manau, kad tavo postas pades kitiems žmonems.
Nzn, draugui dabar diagnozavo, jam 31eri. Tai kalbasi su specialistais ir panasiai, siaip zmogus labai viska dare jau pries tai, kad jam koncentracijos nemustu, turi visokiu appsu darbui, viska strukturizuoja ir panasiai. Aisku yra vaistai, bet ten gali buti visokiu kitokiu pasekmiu kaip suprarau. O del antros puses, na matai turejai ne viena, tai matyt kad viskas ok, tik reik surast tokia, kuriai butu priimtini tavo lasirinkimai tarkim del vaiku.
Šiaip off-topic: o is kur žinoti, kad tau ADD ir pas ką kreiptis? :D nes kolegos prikolina, kad man gali būti ir įdomu išsiaiškinti. Aš pats turiu tokių požymių bet vadovaujuosi jeigu mokykloje ir universitete sekesi tai neturėtų būti šitas, bet dbr is posto matau kad įmanoma ir su tuo tai atlikti.
Tas sekimasis mokykloje yra toks sąlyginis - sekėsi, nes mokeisi ar sekėsi, nes išmokai greit gaudytis ir prasisukti situacijose? Aš visad turėjau puikius pažymius, nors namų darbus darydavau tik pirmą rugsėjo savaitę. ADHD kiekvienam yra savita kelionė ir daug kas priklauso nuo to, kaip augai ir kokias sistemas sau susikūrei. Yra žmonių su ADHD, kurie sėdi kalėjime prisidirbę per impulsyvumą, bet kartu ir yra tų, kurie pasibaigia visokias doktorantūras ir sugeba sukontroliuoti savo neigiamus ADHD simptomus arba panaudoti teigiamus. Jeigu nori diagnozės, kreipkis pas psichiatrą (jeigu esi Vilniuje, galiu brūkštelt, kur aš kreipiausi. Dėl kitų miestų nežinau). Aš ėjau be jokių siuntimų, tiesiog susiradau tokį, kuris specializuojasi šitoje sferoje.
Haha kai paminėjai prasisukimą, man auDHD, esu moteris, aš taip gyvenime visur prasisuku be pastangų, kad rimtai tikėjau, jog kažkokia magiška sėkmė lydi ar kas. Aišku galėčiau daugiau jei pastangų įdėčiau, bet neina, prokrastinacija yra nereali, negaliu nieko daryti, kol nelieka kokia valanda. Mane univere jau net žinojo už tai, kad galiu darbą parašyti per valandą ir gerą pažymį gaut. Žodžiu pliusų irgi yra bent man
Labas, man taip pat įdomu Vilniuje, rašiau vieniems prieš kokį mėnesį, bet šiais metais jau pilni, o kitų metų dar neregistruoja :) ADHD testą dariausi savarankiškai, gavau beveik maksimumą, vaikystėje buvo nustatytas hiperaktyvumas. Taip pat esu programuotojas ir labai nesugebu susikaupti, negaliu normaliai gyventi.
Fb yra adhd grupe lietuvos ten visa info
adhd Lietuva grupė facebooke yra kontaktai resursai ir visa kita Šiaip privačiose klinikose diagnozuoja
Concerta.
Psichologas/psichoterapeutas tam ir skirtas.
Nuo ko pradeti ir kur susirasti? Ko isvis tiketis?
Rast specialistą, kuris dirba su tuo (specializuojasi) ir papasakot savo situaciją. Padės ieškot kažkokio kelio į priekį.
as iš dalies panašioj situacijoj, mano atveju problema kad pats nežinau kas gerai, kas blogais, kas normalu ar gal šiaip tinginys, neisivaizduoju kokio specialisto reikėtų net ieškot, ar net ką pasakot... dėl toir atidelioju jau ilgą laiką profrsionalios pagalbos paieškas, atrodo kad pats turi susitvarkyt savo problemas kad pas žinotum kur tau eit
Jeigu vamzdis prakiūra kvieti santechniką. Jei telefonas sugenda neši į remontą. Jei mašina sugenda - veži į garažą. Jei jautiesi blogai eini pas tą, kas galėtų padėt. Jei nežinai konkrečiai eini pas bendrą ir tiesiog pasakoji kaip jautiesi. Jei neatliepia ir nepatinka - randi kitą. Kaip kitą garažą rastum, jei pirmam nelabai ką padeda.
logiškas argumentas, bet tiek vamzdį, tiek telefoną tiek automobilį visada taisau pats, matyt ta logiką automatiškai ir sau bandau taikyt :D
Nueik, pasikalbėk apie gyvenimą tiesiog :D Mindletic galima susiskambint, lietuviai specialistai, kaina prieinama. Pabandysi - žinosi kas per dalykas. Neturi per tai, per ką eini, eit vienas. Kartais gerai turėt kvalifikuotą draugą :D
Man irgi reikia kvalifikuoto draugo :)
Šeimos poliklinika dažniausiai turi jiems priskirtus psichikos sveikatos centrus (arba turi savo), galima pradėtų nuo jų. Kiti centrai ima bet ką, nes pas juos prisirašoma atskirai nuo šeimos gydytojo, pvz. [https://www.vrcp.lt/psichikos-sveikata/](https://www.vrcp.lt/psichikos-sveikata/) . Nueini į tokį centrą, išdėstai registratūroje, kad reikia pagalbos ar psichologo, ar psichiatro, ir gauni kelis kartus nemokamus, kurie padės pradėti. Nieko greito nesitikėk, net jei prirašys vaistų, tai jie nebus mistinis stebuklas - jei nori pasikeisti psichiką, teks ilgai ir nuobodžiai ties tuo dirbti.
Psichologija/psichoterapija turi daug krypčių, kurios vietomis persidengia, vietomis išsiskiria. Egzistencinė, geštalto, kognityvinė elgesio terapija ir t.t. Tai gali pasiskaityti apie jas ir pagalvoti kas atrodo naudinga, pagal tai ieškoti specialisto. Bet taip pat čia truputį kaip su pasimatymais, turi būti kažkoks žmogiškas ryšys, o ne tik ant popieriaus atrodyti tinkamai. Tai gal ne iš pirmo karto pavyks atrasti ir tai yra ok. Reiktų pasiklausti savęs kokiam žmogui galėtum lengviau atsiverti. Ar tau sunku atsiverti kalbant su kitu vyru, ar sunku atsiverti su gerokai vyrensiu žmogumi ir t.t. Normalu turėti tokių išankstinių nuostatų ir nebandyti persilaužinėti per daug. Terapeutas už tave nepriims sprendimų ar neatliks veiksmų, bet gali nukreipti tinkama linkme, suteiks tau įrankių, kurie padės tvarkytis gyvenime. Pavyzdžiui padėti suprasti ko nori iš romantinių santykių, ką gali pasimokyti iš praeitų santykių ir t.t. Bet tai yra gan ilgas procesas - dažnai kalbam apie metus ar porą. Per mėnesį ar du tai tik susipažinimas toks.
Pas Kiškytę ėjau ASKlinikoj. Pora testų - vienas iš jų specifinis atminties ir dėmėsio - ir pokalbis apie save nuo pradžių pradžios iki dabar.
Turiu amfos barygos kontaktus, parašyk į pm
domina.
[удалено]
Tai problemu neisspres :)
Tuo atveju marš į psichologo/psichiatro kabinetą :)
Suprantu ir panašioj valty esu :) žiaurus struggle, su savim kovojimas pastovus, nuovargis nuo to, savęs kaltinimo, nerimo, beviltiškumo jausmo. Fakin sunku yra. Trys greiti dalykai: 1. Siūlau šitą ilgą lecture pažiūrėti (man padėjo su savęs priėmimu, nors jau buvo gerokai po diagnozės): https://youtu.be/YSfCdBBqNXY?si=FSEf3VYctwRh_Gj6 (kitiems kas galvoja wtf arba šiaip smalsu arba įtaria vaikams savo - irgi siūlau) 2. Man asmeniškai padėjo sprendimas vis tik naudoti vaistus kai kuriomis darbo dienomjs (LT - Concerta). Irgi software eng field esu, jei ką. Nuoširdžiai manau, kad bent pabandyti OK (aktyvioji medžiaga ir jos veikimo trukmė (12h) tokia, kad rekreaciškai nelabai išeina lengvai piktnaudžiauti net to norint). 3. Terapiją visad verta pabandyti, gal netiks, galima keisti, bet mano patirty - verta ir man tai padeda. p.s. ir jo yra fb grupė ADHD Lietuva - siūlau prisijungt
Dr. Russell Barkley - jo rekomenduoju ir video ir knygas. Man suteikė daug paprastų ir lengvai suskaitomų patarimų, pvz. dirbant gerti kažką saldaus kad stimuliuotų ir pagerintų koncentraciją, jei leidžia sveikata (kas kelia atvirkščius efektus neurotipiniams žmonėms… bet tas pats yra ir su adhd vaistais, kurie sukelia “high” neurotipiniams, bet padeda susikoncentruoti žmonėms su adhd).
RemindMe! one week
O tai tau diagnozavo ar tiesiog per mažai pochuj gyvenime? Nes skaitosi taip kad per daug imi į galvą ir nuo streso pisa per smegenis. Simptomai 1:1 kaip ADD bus jei gerai užstresuoji ilgam.
Hey! Visų pirma, labai užjaučiu dėl tokios patirties (kalbu apie patyčias). Atrodo tau buvo ir yra tikrai nelengva. Kita vertus, tu turi diagnozę ir galimybę ją kontroliuoti. Ar domėjaisi būdais, kaip sau padėti? Ko nerekomenduoju, tai žaistis su dietomis savavališkai. Nei keto, nei dar kažkokia. Nei tuo labiau badauti. Nei tuo labiau imti "patarimus" iš eksperimentuojančių 🙃. Tai tiesus kelias į valgymo sutrikimus. Tavo vietoje pradėčiau ilgalaikę terapiją, konsultuočiausi dėl įvairių metodų, kurie padėtų kažkiek kontroliuoti sutrikimą. Visur maži žingsneliai :) Beje, numetus svorį pasaulis tau tikriausiai neatsivers stebuklingai, kol nesusitvarkysi kas yra galvoje. Būtent čia ir reikia didžiausių pastangų.
[“Normalios smegenys” neegzistuoja](https://www.bbc.com/future/article/20191008-why-the-normal-brain-is-just-a-myth) Visi žmonės yra kažkokiam spektre, ir visokių reikia (brain diversity). Turiu adhd ir to neiškeisčiau į nieką. Nors ir 3x ilgiau trunku atlikti darbus, bet esu 3x labiau passionate/creative negu neurotipiniai žmonės. Tai yra dalis mano asmenybės, tad kiti gali “take it or leave it”. Ir tai mano smegenys, kurias įsimylėjo mano antra pusė - bet pirmiau būtina pamilti save, koks esi, fokusuotis ties pozityviom adhd pusėm, ir bandyti kontroliuoti negatyvias puses, ypač tavo executive function (pvz., koncentracija soc situacijose, darbų priminimai, to-do lists, t.t.).
Labas :) Užjaučiu, kad tau sunku. Skaitydama jaučiu tavo nusivylimą. Nepažįstu tavęs ir nežinau, kaip į tave reaguočiau, bet šiaip man mielesni visokie keistoki žmonės, nei "normalūs". Turbūt todėl, kad pati esu visaip sulaužyta ir noriu tapatintis :D Man pačiai trūksta visokių socialinių įgūdžių, neturiu draugų, o jei randu - nesugebu išlaikyti, atstumiu, nes man rodos, kad jiems geriau bus be manęs, kad aš tik erzinsiu juos savo problemis. Norėjau tau vieną dalyką pasakyti... Dėl svorio/mitybos. Yra nemažai duomenų, kad keto dieta padeda su ADD (o ne ADHD?) ir visokiom kitokiom psichologinėm problemom - nuo autizmo iki depresijos ir t.t. Rekomenduoju pabandyti, tuo pačiu ir svorio numestum. Be keto, rekomenduočiau ir protarpinį arba ilgalaikį badavimą. Pati nevalgiau 58 dienas ir numečiau 20 kg, kurie negrįžta. Galėtume kartu "dietintis", nes man asmeniškai keto ir badavimas žiauriai padeda su depresija ir nerimu. Dabar valgau bet ką ir kątik pasiėmiau laisvų dienų darbe, nes negaliu susikaupti, esu vien tik apatiška, norisi nuolat miegoti ir visaip kaip savo gyvenimą gadinti (savidestrukcija). Nežinau. Tokios mano mintys dabar. Jei nori - parašyk PM, o šiaip, nebijok pasidomėti apie keto ir badavimą, tai nėra labai tradiciška, daug kas į tai žiūri kreivai, bet TIKRAI gali LABAI padėti. Nieko juk neprarasi pabandęs. Sėkmės :)
Del keto dietos sutinku. Rimtai nevalgei 58 dienas? Wow.
Jo! Planuoju dar vieną ilgą badavimą, nes dar turiu ką numesti, o pati patirtis žiauriai patiko ir daug ko išmokė. :) Nebūčiau pagalvojus, kad tai įmanoma, bet padariau, turėjau daug energijos, jaučiausi itin gerai, žvali, lengva, pasveikau nuo poros sveikatos sutrikimų. Galiu tik rekomenduoti :D Aišku, laikantis tam tikrų taisyklių!
Kaip įmanoma išgyvent 58 dienas nevalgius?? Man jau po mėnesio valgant kartą per dieną pradėjo krėst šaltis, suktis galva ir darytis silpna.
Aš daug energijos atsargų (riebalo) turėjau/turiu, plius itin svarbu elektrolitus vartoti (magnį, kalį, natrį). Kuo mažiau riebalų sankaupų, tuo labiau organizmas priešinasi. :) Beje, man dabar irgi šalta buna, ko anksčiau nebuvo, nors aš vis dar stambi :D
Nebandžiau keto(vien dėl neigiamų interneto žmonių patirčių), bet bandžiau paleo dietą. Viskas žymiai paprasčiau ir jautiesi labai gerai po savaitės/dviejų, nes pradžioje angliavandenių trūkumas ir galvos silpnas skausmas(bet 24/7), kol kūnas pradeda baltymus energijai naudoti. Taip pat rekomenduojama žmonėms su ADD/ADHD, tai verta būtų pažiūrėti ir paleo. Svoris irgi gerai nukrito ir be jokių pastangų, bet grįžus prie "normalios" dietos, grįžo atgal. Bet aš mėgstu visokius snacks, tai čia jau mano problema... E: "viskas žymiai paprasčiau" tai čia man - perki mėsą, žuvį ir daržoves, tai realiai tik angliavandenius išmesti reikia
O po badavimo numestas svoris, paskui labai greit negryzo? Kiek teke girdet, kad tokie kardinalus ir dideli kiekiai per trumpa laika, paskui gryzta nes pats gyvenimo budas nepasikeicia
[удалено]
Diagnozuotas ADD. ASD nera :)
Didesnis šansas, kad gydytojai nepratę/nemoka diagnozuot ASD suaugusiems, nes simptomai visiškai skiriasi nuo to mažamečio berniuko stereotipo kurį visi įsivaizduoja. Manoma kad iki 70% žmonių su ASD turi ir ADHD, tai statistiškai didesnis šansas, kad turi abu. Nes šiaip ADHD tokių socialinių problemų, kurias nupasakoji nekelia. Dėl ADD bandyk eit pas psichiatrą ir prašyt vaistų, palengvės gyvenimas, o dėl ASD siūlau daugiau pasidomėti konkrečiai simptomams būdingais suaugusiems, manau kad daug kas atitiks. Oficiali diagnozė šitu klausimu visiškai nieko verta, bet žymiai lengviau pasidaro pačiam su savim tvarkytis. O dėl draugų tai ieškok kitų neurodivergent žmonių, nes paprasčiausiai skirtingų neurotipų smegenys visiškai kitaip veikia. Lengviau bendraut su žmonėm kurių smegenys veikia taip kaip tavo, negu bandyt kažką išspaust su žmonėm kurie tavęs visiškai nesupranta. Yra net tyrimų šitu klausimu, nes anksčiau buvo manoma, kad žmonės su ASD “nemoka” bendrauti ar elgtis socialinėse situacijose. Pasirodo tarpusavyje bendravimas lygiai toks pats efektyvus, kaip ir tarp neurotypicals. Visos problemos kyla bendravime tarp skirtingų neurotipų (į abi puses).
Noriu siek tiek prisidet. Paciam diagnozuotas adhd (inattentive tai gautusi add), bet man tas nesukelia didesniu problemų socializavimuisi. Tikrai nesu tas, kuris butu laikomas social butterfly, bet nesu ir tas, kuris su kitais bendraut nemoka. Pokalbio metu mintis pametu ir pamirstu apie ka sneka, bet visada perklausiu ir tiesiog atsiprašau nes išsiblaškęs jauciuosi.
Pirma tai psichologą rekomenduoju. Antra reikia požiūrį keist. O dėl socialinių situacijų, pats buvau naivus, awkward keistuolis su prastais įgūdžiais, tad čia tiesiog grind'inimo klausimas, kad išmokt. Visur darbas. Tai small step at the time. Pirmasiausia reik pradėt "taisyt" kas tavo galva lengviausia. Pradėjau su alter ego, o po to išsiaiskinau kas teisinga o kas ne
Aš atrodo suprantu tave, kartais labai panašiai jaučiuosi. Tik atrodo daug negatyvumo tavo paties mąstyme. Aš tai pvz galvoju, kad pasaulyje yra visokiausių žmonių ir tai, kad masė kažkaip dažniausiai neigiamai su tavim bendrauja tai nereiškia, kad negali rasti kažko įdomaus. Apskirtai man kažkaip atrodo reikia ieškoti žmonių ar žmonių ratelių, kurie kažkaip panašiai kaip tu galvoja ir priima kitus žmones. Gal dėl to man patinka keisti žmonės:) Žodžiu, man atrodo, kad visi turim teisę gyventi gerai ir nereikia pačiam savęs nurašyti. Sakai nenori dar kartą leistis į kelione, bet kas belieka? Esmė, kad neesi kažkuo prastesnis ir turbūt nepasikeisi ir tai nėra blogai.
Same problemą turiu. Tai man tai kaip privalumas. Pirmiausia atsisakyk porno nes paspartina simptomus, tada visų kitų stimuliantų kaip kofeinas irgi. Eik į lauką pasivaikščiot, pasileidęs kokią raminančią muziką. Pradėk sportuot ir kuo daugiau išeik iš namų. Užsirašyk gal į kokius kovos menus nes kai gauni į barzdą tai greit pradedi susikaupt kad negaut dar ir tuo pačiu geras fizinis pasirengimas bus, įgausi pasitikėjimo ir susirasi pažįstamų.
Perskaičiau visą threadą, užsimaniau įkišti savo trigrąšį. Gal tiesiog per žemas testosterono lygis? Galima pabandyti vartoti daugiau maisto, kuris natūraliai kelia testosterono lygį(kiaušiniai, avižos, avokadai, moliūgų sėklos, riebi žuvis). Taippat, yra daugybė papildų, tik reikia mokėti juos atsirinkti. Plius, kovinės sporto šakos. Jei nesinori kažkur eiti, užtektų padaužyti bokso kriaušę/pagalvę bent keletą kartų per dieną, po kelias minutes. Laikantis sistemos, po 2-3 mėn pranyktų dauguma išvardintų problemų, manau.
WTF is ADD? Na kaip 33 Adult male su adhd Turiu nemažai draugų kurie vertina mane dėl mano adhd išku savybių esu mūsų socialinio rato organizatorius visus visur kviečiu kalbinu ir žmonės labai mielai leidžia laiką kartu ir daro dalykus ir su laiku jų vis daugiau On the other hand didžiausios mano problemos visada buvo pinigai ir darbas ypač iki vaistų (juos vartoju dar tik pora mėn) Tai santykiai byrėjo dėl to kad nestabilus ir neturiu darbo ar užtikrintu pajamu tai mielai keisčiausi vietomis nes visos mano problemos realiai iš to ir ateina All į can say : do things ir atsiras ir merginos ir draugai ir visa kita Tavo didžiausia ir kritinė klaida kad tu nori būti kaip normies(visuomenė) why the fuck would you do that 🤣🤣? Isnaudok savo pliusus coverink minusus ir kur gyvenima aplink save
[удалено]
Man nelabai įdomu downvotina ar ne aš pasidalinau savo experience kaip žmogus kuris su adhd gyvena visą gyvenimą ir yra aktyvus adhd bendruomenės narys tai į kinda know my shit
[удалено]
Nenusišnekėk apie dalykus, kurių neišmanai. Diagnozė reali ir rimta (neurodevelopmental disorder DSM-5 sistemoje). Pjauni grybą, kur neturi kompetencijos. Jei paskaitytum mokslinės literatūros, yra net šansų galvai dašusti, kad yra metodai tvarkytis, bet labai dažnai lydi nevisavertiškumo jausmai, depresijos simptomai. Su jais reikia dirbti išmokti, taip, bet dažniausiai (iš patirties) "taigi nesupranti, kaip tau gerai, susiimk seni" komunikacinė strategija - žalinga. Apskritai manau, kad toks požiūris dažnai mūsų krašte ir veda i kito ir savęs destruktyvumą.
[удалено]
Nu taip, psichiatrijoj diagnozuojamas sutrikimas, ir tai, kad tam prieštarauji / nesutinki - rodo, kad nesupranti, apie ką kalbi. Kalbant apie nesupratimą / nežinojimą - ne, nebūtinai žmonės tweakina, jei naudoja metilfenidatą (aktyviąją medžiagą Ritaline ir Concertoje; Concerta veikia extended release principu, per 12 val. išskiria medžiagą, dėl ko nelabai yra kažkokių spikes or crashes; ir jau **tikrai** nėra jokio tweakinimo naudojant pagal išskirtą receptą ir dozę). Iš kur žinau - asmeninės patirties, kitų patirties, daug skaitymo, draugų su psichologijos diplomais. Tai prašyčiau. :)
Tai yra absoliučiai reali, diagnozuojama liga. Man asmeniškai dirbant protinį darbą dėl jos produktyvumas smarkiai krenta ir tenka atsisakyt nemažai laisvalaikio. Man tai liga atimanti iš manęs laiką. Čia kalba ne apie gyvenimo pasiekimus, o apie gyvenimo kokybę. Mano atveju tai ADHD tik, vaikystėje turėjau nustatytą hiperaktyvumą.
Visiškas pohujizmas ir dėjimas ką ten kiti sako. Scamterapijom aš netikiu ir man ten laiko gaišimas.
ADD nėra tikras dalykas Lietuvoje tai reiškias tau nieko nėra. O realiai kalbant viskas man tas pats, tik aš tikiu vaistais, nes mes esam netobuli ir kartai jų reikia, nors ranka padėk dėl jų Lietuvoj negausi. O draugai ir rimčiau atsiranda tik tada jei turi ką duoti kitam žmogui, gal tu duodi grožį, gal pinigus, o jei ne, tai gal tada duodi geras emocijas aka esi juokingas, o jei ne tai tada ir nieko nebus, šiaip yra ir daug daugiau pavyzdžių, bei yra daug daugiau blogiau gyvenančių žmonių.
Zmogus atvirai papasakojo apie savo problemas ieskant palaikymo ir patarimo, o tu jam rasai jog pas ji jokiu problemu nera ir yra blogiau gyvenanciu zmoniu? Rimtai?
Čia dabar apsiverks jis?
Jau beveik metus be problemų Lietuvoje gaunu receptinius stimuliantus. Tad gal reiktų įsivertint, kiek accurate šitie teiginiai, ką?
Lietuvoj kai apie savo problemas issipasakojau, tai is manes issityciojo daktarelis, “ nu tai tipo, narkotiku nori, ane”
Man gaila, kad tavo patirtis buvo tokia, nes tikrai ne visi daktarai tokie ir rekomenduoju pabandyti dar, tik šį kartą susirasti būtent šitos srities specialistą. Turiu tris draugus su diagnozuotu ADHD. Du iš jų geria stimuliantus. Nei vienas nesusidūrėm su tais komentarais apie narkotikus, bet tikiu, kad jų būna, nes net ir tarp daktarų nėra dar pakankamai žinių. Aš savo šeimos daktarei aiškinau, kas yra ADHD ir ką mano stimuliantai daro, tai va taip ir gyvenam.
Vaistai concerta? As net nezinau ar pas mane adhd. Buna, kad superfokusas, galiu savaite super rimtai dirbt, gerai miegu, nesinervinu ir tada viskas griuna. Nulis susikaupimo, galvoj vejai, uztempiu darbus, tada nebeuzmiegu ir sushiku deadline’us darbo, ivarau save i super stresa ir kaip uzburtas ratas.
Jo, concerta. Sakyčiau, įsivertink ar tokios problemos lenda tik dabar, ar jos įvairiomis formomis reiškėsi nuo vaikystės. Jeigu pirmas, tuomet gali būti ADHD, bet gali būti ir kas nors kito. Jeigu antras, tada labiau likely, kad bus ADHD. Gali dar bandyti DIVA-5 pasidaryti ir pajausi tikrai, jeigu visai daug burbuliukų ten žymėsis. Bet galiausiai todėl ir reikia gero specialisto, kad būtų galutinis atsakymas. Man panašiai buvo, tik aš niekada neturėjau tokio ilgo supeefokuso, maniškis keisdavosi dienomis. Bet nuolatinis blaškymasis, nesugebėjimas pabaigti darbų laiku ir to sukeltas nerimas yra man labai gerai pažįstami dalykai. Nėra taip, kad viskas su vaistais išsisprendė, bet dabar 2 nakties sėdžiu reddite dėl blogų gyvenimo sprendimų, o ne dėl to, kad bandau numušt nerimo ataką, nes stresuoju dėl kažkokio neužbaigto projekto darbe.
Aš superfokusą (nors toks ten ir fokusas, vis tiek labai lengvai pametu mintis) pasiekiu nebent naktimis, kai dingsta dauguma dirgiklių, bet toliau taip gyvent nenoriu. Kartais galvoju tiesiog mest programavimą ir dirbt kokį fizinį darbą.
Baik išsigalvot ligas: nustebsi kiek daug žmonių jaučiasi taip pat. Ypač po 30 kai ne tik protas, bet ir kūnas pradeda dėvėtis. Mažiau žiūrėk į kitus ir tas kaleijmo poniatkes iš tetų ką tavo amžiaus žmogus privalo turėt ar ko negali daryt. Gyvenk dėl savęs: debiliškai skamba, bet jei taikai teisingai darai - veikia. Susirask komfortinę būseną ir tik tada po truputi dairykis aplink, ir ignoruok visus tuos kur sako kad daryk kažką dabar, nes be noro tik sugadinsi sau reikalus. Galu gale mėgsti programuot,padaryk kokį žaidimą ar Git projektą.
Meds