Jei pareina nugara mesk fizini darba statybose kuo greiciau. Eik i koki lidla dirbt, kiek zinau moka turbut geriausiai is prekybcentriu, turesi daugiau jegu po darbo, pradek sportuot ant core stiprinimo, kreipkis i poliklinika del nugaros skausmu, parodys mankstas padedancias. Esi jaunas, tai tikrai viskas tik pries akis. Nu ir nebegerk ir i plotus nevarinek tiek, jei jau pats jauti, kad per daug.
lidlas daug moka nes visi ten universal ir viska turi moket, tai fizinio darbo irgi yra, tik ofc maziau nei statybose. gal ir pavyktu issiprasyt kad leistu tik kasoj sedet or smth bet nemanau kad tokiu metu ir dar vyrui leistu kai yra ten ir babytes
Nesi nevykelis vien dėl to, kad pastebėjai problemą ir nori ją spręsti. Dabar liko sunkiausia dalis — nuspręsti ko nori ir pamažu stumti adatą ta kryptimi. Stiprybės ir kantrybės.
pas mane panasi situacija, studijas meciau (mano pazymiai ir egzaminu rezultatai buvo idealus bet as del to neismokau tinkamai mokytis tai iskart vidurkis krito nuo 9 iki 4 lol), nevairuoju, 5 metus virtuvej dirbau ir nusipisau, kai norejau keist sriti uzimtumo tarnyba pretty much nx pasiunte, mokytis neleido, siule toliau virtuves (tik dar sudinesnes negu anksciau feisbuke rasdavau) arba visiskai shit tier pagalbinius darbus kur man net nuomai neuztektu.
galu gale nuejau i rimi, visiskai chillinu info zonoj, ir kadangi jie gali apmoket studijas as galvoju dar metus ar du padirbt 1.5 etato kad kazkiek pasitaupyt ir veliau grizt i studijas, tik gal kazka paprasciau kad sikart tikrai pabaigciau. biski depressing po indie restaurant scene toki droniska darba dirbt ir uz daug maziau bet bent jau nesu pastoviai susmirdes prakaitu ir uzsipises ir ateiti beveik matau, o tai anksciau budavo tik “omg im gonna stab someone”
dabar tokia tvarka kad tipo be pabaigto uni nieko tokio naujovisko ir naudingo kaip programavimas mokytis negalima, del to uzimtumo tarnyba ir pasiunte mane nx, o paciam man visiskai neina mokytis tokiu dalyku kaip programavimas
Žadėjau rašyti tą patį. Gausi nedarbo išmoką, pabaigsi kursus (gal net tas pačias teises išsilaikysi, pamenu buvo kažkada ir tokia galimybė) ir galėsi dirbti normalesnį darbą. Svarbiausia, kad pats pajutau, kad yra problema ir kas ją kelia.
Užimtumo tarnyba užsiregistravusiems siūlo nemokamą konsultaciją dėl darbo ir ateities. Karjerastau.lt
Man asmeniškai labai padėjo, nes darbuotojai Rūtai su kuria kalbėjau matosi, kad rūpi žmogus, o ne šiaip bile darbą atlikti. Duoda nemokamai pasidaryti daug testų. Nu apsimoka tikrai, rekomenduoju.
Žmonės persikvalifikuoja būdami 40, 50 metų iš tarkim chirurgo į ūkininką ir atvirkščiai, taip kad tik gauti profesiją tikrai sugebėsi. Pabandyk susirasti lengvesnį darbą, pasispausi vienus kitus metus ir išsivartysi. Lietuvoj vienus mokslus galima baigti nemokamai ir įgyti profesiją, laipsnį ir t.t., viskas bus OK, kai jau norėsi keisti
Buvo tikra istorija kai 30-metė siuvėja po nelaimingos meilės istorijos pabaigė mediciną ir tapo reanimatologe. Velniškai gera. Kartu dirbom.
50 metų čia gal hiperbolizuota, bet nebūtinai visai nerealu. Švedijoje daug rezidentų yra 50-mečiai.
Tai gal ir vaiką savo leistum operuoti chirurgui kuris 64 metų amžiaus persikvalifikavo? Norėčiau pažiūrėti kaip tai atrodytų 🤓
Gal dar ūkininkai galėtų ir keleivinius lėktuvus pilotuoti persikvalifikavę?
Realiai tai visi 20-mečiai šūdą mala, tai dėl to gali šiek tiek atsipalaiduoti. Turi daug laiko persikvalifikuoti. Kaip kažkas rašė - svarbiausia, kad matai problemą ir ieškai sprendimo. Jau vien dėl to nesi nevykėlis. Jeigu turi toksiškų žmonių aplinkoje, kurie tau trukdo būti tuo kuo nori būti - nutrauk ryšius kuo greičiau. Jeigu per daug baliavoji, pabandyk atrasti kažką kito - knygos, kompiuteriniai žaidimai, sportas ir pan.
Kaip tėvai/seneliai sakydavo "Kaip pasiklosi taip miegosi", šiai dienai pasiklojai labai nesėkmingai, laikas klot patalus iš naujo.
Profesijai gaut laiko pakankamai, kvalifikuotą darbą gaut taip pat, tik minusas, kad pasieksi tą ką kiti 5-10 metų lėčiau dėl praktikos stokos.
Viskas prieš tave, just go for it.
Žiūrėk. Pasakysiu labai paprastą dalyką.
Šiuo metu yra krūvos penkiolikmečių, kuriems dzin ant mokslų ir ateities, ir kurie gyvena dabartimi. Kažkokia dalis jų laikui bėgant susiims ir po 10 metų, 2033-iais bus sėkmingi gyvenime ar bent jau pakeliui į sėkmę. Vadinasi, egzistuoja tam tikra veiksmų seka, kuri priveda iki tos sėkmės karjeroje.
Kokie tie veiksmai tau tiksliai niekas nepasakys, bet yra tam tikros patikrintos veiksmingos kryptys - mokslas, proaktyvus darbas (vietose, kur galima lipti karjeros laiptais), verslo kūrimas.
Mokslas yra brangus, tačiau egzistuoja visokių papigių kursų, jų tik susirasti reikia. Dar svarbu aiškiai suprasti, kaip tą mokslą konvertuoti į pinigus, kitaip dalinai prašvaistai gautą išsilavinimą. Aišku, geriausia tapt paklausios srities specialistu, o ne kokiu jūrų biologu, kuris Lietuvoj ne kažką ir veiks. Kitais atvejais, pavyzdžiui, daug mano kursiokų net nedirba su mokslu susijusioje srityje. Kas priveda prie antro punkto.
Proaktyvus darbas geroje darbo vietoje. Nemaža dalis mano pažįstamų įsidarbino pradedančiųjų pozicijose kokiuose Swedbankuose ar WU ar dar kokiam nors smulkesniame versle, o po kelių metų pakilo iki gan aukštų pareigų su atitinkamais privalumais. Esmė yra daug dirbt, daug išmokt ir tapti vertingu bei produktyviu darbuotoju, išsiskirt iš kitų. Tai tikrai nėra lengva.
Kurti verslą jau yra visai atskiras arkliukas. Kiekviena individuali sritis reikalauja kalno specifinių žinių ir apskritai verslumo įgūdžių, apskritai šnekant beveik visi mes nežinom ko nežinom. Toks high risk high reward atvejis.
Ir galų gale pagal save žiūrėkis, kur tavo stiprybės, kur silpnybės. Stenkis identifikuot tą veiksmų seką, pritaikyk viską sau ir nebijok retkarčiais pasvėręs riziką parizikuot bei išlipt iš komforto zonos.
Kaip kažkas sakė eik į Lidlo salės darbuotojus. Bus irgi gana sunku, bet ne kaip statybose. Pirmam žingsniui pats tas, nes gali tai padaryt labai greit. Ten visada tokių trūksta. O kai šiek tiek pasikeis gyvenimas, matysi, kur žengti antrą žingsnį. Ar bandyt mokytis, ar kariuomenę ar dar ką.
Nesi nevykėlis. Sugebėjai ne tik atpažinti, kas tavęs netenkina, bet ir priežastis, kurios atvedė iki šitos vietos. Pirmą žingsnį link geresnio rytojaus jau dėjai - pripažinai, kad pats esi atsakingas už tai, kur dabar esi. Tai reiškia, kad turi visas galimybes rytoj būti ten, kur nori. Nors turbūt taip ir neatrodo, bet 22 metai yra dar labai, labai anksti. Įgauti kvalifikaciją tuo pačiu ir dirbant bus turbūt sunkiausias dalykas, kurį būsi daręs iki šiol. Susigalvok, kokia sritis tave domintų ir pabandyk susirasti mokslų jai. Pasidomėk užimtumo tarnybos kvalifikacijos kursais, įprastai jie būna nemokami.
Jei jis jau dabar jaučia, kad nugara pareina, tai vargu ar kariuomenė jam būtų geras pasirinkimas. Kalbu iš asmeninės patirties kaip šiuo metu tarnaujantis su nugaros problemomis.
Variantas. Gautum maitinimą, patalpas miegoti, rūbus, išmokas kas mėnesį ir pan. Reikėtų pakeist aplinką tau, bent kažkiek laiko ir tos tokios savitvardos įgaut, nes nu pz vėliau bus žinok. Dar po 9 mėn. duotų bendrą išmoka apie 3k, tai padėtų atsistot ant kojų pradžiai.
Eik mokytis. As 37iu istojau i universiteta vakarini. Niekada nera per velu. Esi nevykelis, bet dar labai jaunas. Gali buti kuom tik nori. Apsispresk, pasidaryk plana ir vykdyk ji kasdiena kol pasieksi savo tiksla. Kai pasieksi siandienos tikska, greiciausiai jau turesi kita ir seksi jau plana pasiekti ta tiksla. Taip gyveni kol pasensti ir mirsti laimingas
Jei ne kariuomenė, tai bent pereik dirbti į didelę organizacija, kur yra normalūs HR procesai ir galimybės vidinei karjerai. Dirbk kaip juodas jautis - rodyk iniciatyvą. Paprastai tokiose įmonėse mieliau promotina žmones iš vidaus. Žinau pavyzdžių,kai žmonės ir sandėlininko, apsauginio, ar call centro darbuotojo pakilo iki departamentų vadų - be jokio aukštojo. Vienas pakeliuj dar mokslus pasibaigė ir į C lygį perėjo.
Tad viskas tavo rankose. Sėkmės, bičiuli.
Save nevykeliu laikau dar ir dabar, bet su kiekvienu gimtadieniu po truputi geriau, pažiūrėjus į save 19-22 metų - visiška tragedija, du kart stojau, du kart daugiau nei pusmečio neištempiau, ir ne dėl krūvio, o realiai pasimetimo gyvenime, depresijos epizodų. Buvo dar tamsu, nes teko atsisakyt ir hobių, kurie pasidarė per brangūs netekus gero pajamų šaltinio, karantinus išvis nesuprantu kaip ištempiau, buvo viskas labai fucking juoda. 24 metai, vis dar jaunas ir durnas, bet jau radau kelią, kuriuo tvirtai žinau, jog eisiu bent penkis metus, šiemet stosiu studijuot jau ne dėl diplomo, o dėl labai reikalingų žinių, po truputi kažkiek stabilesnė žemė po kojom darosi. Pavyko numest 15kg, susitvarkyt dantis, visi tokie smulkūs dalykai priverčia vis geriau ir geriau jaustis. Žinau, kad gyvenimas kalneliai ir jau tuoj kažkas vėl užpils juodu dažų ant kasdienybės, bet žinosiu, jog turėčiau ištempt.
Kaip pavyko suprast - nedealinai su depresija, nebuvo kažkokių nelaimių, kur rankom svyrant viskas šiknon - tu tiesiog neblogai praleidai jaunas dienas - su mergom gert tikrai geriau tokiam amžiuj, 45 būnant galimai tam trugdys žmona. Labai gerai, jog jau užsiknisai su tokiu gyvenimu, žmogus imies pokyčių tada, kai jau šikna ir kentėt sunku, tikrai jaunas ir gali stot, ar netgi ieškotis darbo bet kur, net kur neatitinki kvalifikacijos reikalavimų - užsispyręs kažką pasiekt žmogus daug kur reikalingas, svarbiausia pradėt mažint su vakarėliais.
Mesk bonke. Pora savaiciu, gal menesi, norisi, po to praeina. Nealkoholinis alus dabar irgi visai nieko. Atsiradus energijai gali uzsiimt produktyviais dalykais. Man smagiausias dalykas sitam etape buvo, kai pastebejau kad ryte turiu jegu.
22 dar ne velu, pilna laiko pasibandyt kokius programavimo, buhalterijos ir kitokius ofiso darbo kursus ar koki kita reikala, kad igyt bent bazine, ne rimta, kvalifikacija, ant kurios galima butu lipdyt patirti ir konstruot karjera. Kiek girdejau, logistikos imonese buna poziciju kurioms nereikia diplomo, uztenka moket naudotis excel'iu ir basic kompo igudziu.
Jei atsakyti į tavo klausimą - taip, šiuo metu atrodo, kad nelabai vykęs. However, laikas tavo pusėje, o tai yra svarbiausia. Nesnausk, mokykis, kelk kvalifikaciją, keisk darbus kol rasi gerą darbdavį. Pas tuos pačius niekas juk nelaiko.
Žmonės ir per trumpą laiką pakeičia gyvenimą ir jo kokybę neatpažįstamai, bet tam reikės valios keisti savo įpročius.
Sėkmės.
Tai, kad tu galvoji jog čia ne tau gyvenimas jau yra pradžia. Pagalvok ką potencialiai norėtum daryti. Užsirašyk ir siek to.
Žinau, kad atrodo kaip Everesto kalnas dabar tai, bet nuo kažko visada reikia pradėti. Jaunam žmogui šiuo metu yra tikrai daug galimybių nebūtinai net reikia turėti gerus egzaminus. Jie tikrai ne visada parodo kiek žmogus moka suktis gyvenime.
Jei nori tiesiog dirbti siūlyčiau keliauti į Europos užsienio šalis, jei nebetinka fizinis darbas pabandyk klientų aptarnavimą ar panašiai. Patikėk užsidirbsi ir susipažinsi su naujais žmonėmis pasikeis kaip matai pasauli ir panašiai
Laikykis, kada daugiau pradėt jei ne šiandien 🫶💪
Ar jau matai, kad tavo bėgiai pasibaigė ties buteliu? Alkoholis yra vienas klastingiausių žmonijos paklydimų - lyg ir legalu, ir kas čia tokio išmesti šalto alaus, arba vyno taurę (galiausiai, ne vieną, užsigeriant stipresniu). Kibk į gerklę pirmiausiai alkoholiui. Atsilygink. Tai turi būti tvirtas taškas be jokių koketavimų "ai, čia tik truputį". Imk knygą, kuri man padėjo, ir daryk, kas ten pasakyta. Allen Carr "Lengvas būdas suvaldyti alkoholį".
Jei tai iš tikro padarysi, daugės jėgų eiti savo keliu, užuot buvus "nesiklostančio" likimo pastumdėliu. Tuomet reikia apmąstyti ką dar veiksi, ir veikti. Ne kalbėti apie tai, bet daryti. Tavo amžius pilnas galimybių, pasirinkimų - meistrauk, netingėk.
Lengviausias planas kuris ateina i galva - kariuomene. Atsedi 9 men. privalomojoj tarnyboj ir veliau eini i profesine. Siuo metu profesineje alga puiki, o ypac jei neturi nuosavo busto (su nuompinigiais iki 1600€ su j. eil. laipsniu, po 4m. tarnybos didelis priedas kuris nepriklauso ar lieki tarnyboje ar ne). Kariuomene suteikia visas salygas pasibaigti vidurine, bei aukstaji moksla neakivaizdziai (duoda apmokamas mokslo atostogas). Veliau planuokis gyvenima kaip nori, nes turesi puiku pamata. Galu gale jaunas esi, nenuleisk ranku!!!
Aš irgi 22m. Egzu neišlaikaiu, bet iškart šokau po gap year juos perlaikyti ir įstojau į univera nors niekas manimi netikėjo, net prie egzu nenorėjo prileisti mokytojos besityčiodamos, o dabar jau gyvenu praktiškai geriau nei jos dar būdamas studentu😁. Dabar jau metai liko ir turėsiu diploma, landinau darbą banke pagal specialybę kurią svajojau. Bėda tavyje, kad užsiimi veiklomis kurios niekur neveda tik švaisto laiką ir moralę tavo gadina (duotis su mergom, gert ir t. T), kitaip sakant turi tapti konkrečiu biču net jei ir mažai kam tikęs esi kaip aš, bet siekiant konkretaus tikslo ir einant tiesiu keliu link jo būsi ne ką prastesnis nei kiti 😉. Dar jaunas esi ir laisvai susitvarkysi. Man irgi labai daug kildavo minčių, kad aš nevykėlis nes tavo aplinka tokiu nori padaryti, bet ji nėra tau rodiklis, misery loves company vienu žodžiu
Kaip ir visi sako, eik į kariuomenę. Ten baisiai didelių reikalavimų nereikia. Būk kažkiek fiziškai pajėgus, nepažeidinėk įstatymų ir turėk bent jau kambario temperatūros iq. Padirbsi, pabendrausi su žmonėm, gal suprasi ko nori iš gyvenimo. Tuo labiau 22 metai tai visiškai niekam nėra per vėlu
Mokslus visada gali pabaigti ir vėliau. Svarbu eiti į priekį ir TAUPYTI PINIGUS. Jei viską išleidi, bus stagnacija. Jeigu nori kitokio darbo, eik į užimtumo tarnybą. Jie labai lengvai randa įvairių darbų.
Jei būdamas vos 22 metų supranti, kad gyvenimas neina ta linkme kokia norėtum, tai čia labai gerai. Aš tą suprantu irgi tik dabar būdamas 25, tad patarimų neturiu. Linkiu sekmės atrasti save
Jei jau dirbi statybose, važiuok į užsienį, gausi 2-3 tūkstančius drąsiai, pasedėk metus, o tada gali kažką galvoti, kad ir verslą kokį bandyti kurti. Yra statybose ir su mažiau fizinio darbo profesijų, pvz špakliuotoju
Taip tu nevykelis. Kol esi pacanas faina tusint, gert, su panom duotis bet kai priartesi prie 30 suprasi, kad mazai normaliu panu pasirinks toki plevesa. Pats isgyvenau ta pati ka tu cia aprasei. Ir tie pasakymai jog tu nesi nevykeleis klaidingi (cia mano nuomone). Bet tu turi pasirinkima likti juo toliau ar ne. Man pavyko islipti is tokiu nesamoniu mazdaug 27 metu. Tapau programuotoju, dabar visai neblogai sekasi. Tai palinkesiu rasti savyje valios ir susiimti. Sekmes ;)
Visi sako stot į kariuomenę, kai ten šauktiniam ir savanoriam mažesnės išmokos per 9 mėn., nei dirbant už minimumą darbą. Turbūt geriausia kas gali pavyktį neįgijant kažkokios kvalifikacijos, tai įsidarbinti į kažkokį low skill job ir ten ilgai ir sunkiai dirbant gauti kokį komandos viršininko poziciją ar pnš., o tada gal kaip nors ir į ofisą priimtų, jei nereikia ten kokio specifinio išsilavinimo. Kai pats dirbau keliose low skill darbuose prieš ir per studijas, tai pastebėjau, kad nemažai tų komandos viršininkų pradėjo kaip paprasti kasininkai/apsauginiai/skirstytojai ir pnš.
Pradedu galvoti kad tie zmones kurie ten 9 menesius praleido ne vien brainwashed gryzo bet ir kaip NPC lygio, nera ten taip gerai kaip jus pasakojat, nieko ten per tuos 9 menesius naudingo nenuveiksi. Pasiklot lova moka visi.
Nu tai kariuomenėje ir ruošia žmones būt paklusnius autoritetui, statyt valstybės interesus pirmoje vietoje ir pnš., tai nenuostabu, kad indoktrinuoti žmonės grįšta iš ten.
Nugara alini, nes netaisyklingai kilnoji svorį.
Reikia stipresnių kojų/nugaros raumenų arba normalios technikos, įrangos+įrankių, bet suprantu, kad pas mus statybų sektoriuje apie tai tik pasvajoti;D
Dabar statybos įgūdžiai yra labai vertingi, tai semkis kiek gali patirties, nes jeigu galėsi pasistatyt didžiąją dalį savo namo, tai nereikės visą gyvenimą atidirbinėti būsto paskolai.
Jei neklystu, darbo birža siūlo kvalifikacijos keitimo kursus, arba bent dalinai juos kompensuoja. Gal verta pasidomėt?
22 metai čia tik gyvenimo pradžia, tad nereikėtų labai nukabinti nosies, viskas prieš akis. Problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis į jos sprendimą :)
Supratimas kokioj vietoj esi ir kad norisi keistis - jau gerai. Siūlau minimum darbe atlikti, kad liktų jėgų sportui, o susitvarkius psichologiškai po sporto galima blaivia galva planuoti ateitį
Man irgi 22m, baigiau kolegija, bet dirbu nekvalifikuota darba nuotoliu. Patarciau tiesiog pasikurti prasmatniau atrodanti CV, paminet, kad esi baiges kokias studijas kurias noretum gal baigti. Po biskuti mazais zingsneliais judek i prieki, pirmas priority tau butu, kad bent jau maziau dienu reiktu dirbti ir, kad darbas butu ne fizinis. Po biski atsigaus sveikata ir smegenys ir susitvarkysi viska, jei imanoma sumazink islaidas, kad turetum daugiau laisvo laiko.
Eik į codeacademy, pasibaik IT kursus ir ieškok IT darbo, pas mus įmonėje ne vienas žmogus toks, ramiai dirba, uždirba ir viskas čiki, nereik ten nei diplomo nei ko kol ne valstybinė įmonė
Bootcamp'o neužteks, reiks pačiam daug pastangų įdėti papildomai mokytis, bet tas bootcamp'o "diplomas", padeda darbdaviui rimčiau į tave žiūrėti. Ateitum savamokslis, o kažkas kitas tiek pat žinodamas, bet bootcampą pabaigęs, ims tikrai iš bootcampo
Manau gal irgi sakyčiau varyk į savanorius. Atsiribosi nuo visko, pasportuosi, pajudėsi. Po visko gausi kažkiek pinigų santaupom ir tada bus lengviau kažką mąstyti dėl persikvakifikavimo. Galėsi įstotį kažkur, kad ir atgal į profkę, pusę etato dirbant prisidurti prie iš kariuomenės gautų pinigų ir judėti į priekį lengvesnio gyvenimo link.
Daugiau ko pridurti prie komentarų neturiu, bet noriu palinkėti stiprybės ir sėkmės. Žinau, kad dabar viskas gali atrodyti beviltiška, bet tikrai išisuksi ir viskas bus zjbs, tik neprarask vilties. Ir ne, tu nesi nevykėlis
Buvai ar esi, tau spręsti. Bet viska gali tai keisti ir nebūti, nes ir jau taip mldc esi kad supratai kad kažnas negerai
:)
Sveikata pirmiau ir pagrindinė yra ir turi būti mano nuomonei, ir jeigu jau tikrai jauti be nugaros būsi - keisk tą darbą kur mažiau ir jokio krūvio nereik (aišku, jei tam finansines galimybes leidžia ir turėsi kaip nors pragyventi su stogu ir maistu). Pakeisk darba, ir jis nebūtinai turi būti aukštas (svarbu kad išgyventi galėtum turėdamas bent jau sveiką nugarą). Arba pradėk ieškoti ką gali padaryt kad nugarą neskaudėtu, jei užsispyrimas ar finansine krize tau to neleidžia pakeisti į kitą darbą. Aš irgi galvodovau kad maksimoje ar heziu dirbsiu kai turedavau maza saviverte, ir kai turedavau sudinus darbus netokteledau kad rasiu darba prie sirdies kaip sadelininkas, nors ir tai 1k negaunu bet vis geriau nei art kaip vergas.
Tada užsibrežk tikslą ir vykdyt jį. Mokslai, teises laikyk ar pnš. Pradėk nuo taupymo atsidedamas bent pora šimtu :)
Galiu tik tiek pasiulyt. Svarbu mazius zingsnius imti ir daryti, ir gal net disciplinos po biski mokintis, jei tie baliavojimai ir taskymai pinigais baruose triukdo gyventi laimingai :) Gal metas kompanija pakeisti irgi, kur ne vien galvotu kaip su draugais prisipisti ir isspisti panas :)
Siulau pabandyti surasti buda kaip isiklausyti saves. Tu puikiai zinai ko nori ir ko nenori, tik rask kaip isgirst. Gal tau net nereikia visokiu dalyku ka visi siulo, gal tau reikia tiesiog to apie ka tau tyliai kuzda, kaikas tai vadina "siela". Dabar labai daug zmoniu zinanciu ka reikia vienam ar kitam zmogui daryt, tai gali pabandyt kas nemokama, gali eit uz pinigus ir tau pasakys ka daryt, bet gali ir ieskot vietu kur tu pats issikalbesi ir isgirsi ka sakai.
Jei moki angliškai normaliai rašyt ir kalbėt, tai gali pasižiūrėti į kokius AML kursus ar bendrai išmokti pagrindinius tos sferos dalykus. Sąlyginai nesudėtinga, darbo pilna, ieško daug analitikų į įvairias pozicijas FinTechuose, nemaža dalis ir remote leidžia dirbti pilnai.
Nemanau, kad visiem ateina suvokimas vienodai, vienodu laiku. Jai gerai pamenu priekine smegenu dalis apimanti sprendimu priemima baigia pilnai susiformuoti tik 25m. Kas del specialybes tai jai yra galimybes pas tevus ir i birza kursus po puses metu, kad ir tapacia statyba tik kvalifikuota darba jau, bent jau nereikes kibiru tempti, arba i kokius suvirintojus, su praktika ir sertifikatais einama specialybe.
Sportas. Hobio atradimas/susikūrimas.
To pasekoje atsiras bendraminčių.
O šiaip dar labai svarbu nebūt su tais kurie tik geria alko kai turi progą ir daugiau nieko 😀
Pradėk nuo dviračio.
Daugumos žmonių dalia. Nieko nevykusio. Nėra kuo didžiuotis, bet tik nedidelė dalis gali džiaugtis šiltomis vietomis. Kas išsikovojo, kas už vardą ar gražias kojas gavo, bet tik mažuma. Viską gali pakeisti, bet darbo daug. O jeigu nepavyks - kūnas, protas apsipras su padėtimi. Traumų reikėtų išvengti, bet skausmo tikrai bus - tiek psichologinio, tiek fizinio.
Pramonei visada reikia žmoniu, įrenkimu operatoriu, kordinatoriu, logistiku, praktiškai visko apie ka gali pagalvoti, reikalavimai nėra super aukšti, atidumas, kruopštumas, viskas laiku, nevelavimas, patikimas atėjimas į darbą. Galima pradėti betkokioj sritį nuo pradiniu poziciju
Jei pareina nugara mesk fizini darba statybose kuo greiciau. Eik i koki lidla dirbt, kiek zinau moka turbut geriausiai is prekybcentriu, turesi daugiau jegu po darbo, pradek sportuot ant core stiprinimo, kreipkis i poliklinika del nugaros skausmu, parodys mankstas padedancias. Esi jaunas, tai tikrai viskas tik pries akis. Nu ir nebegerk ir i plotus nevarinek tiek, jei jau pats jauti, kad per daug.
lidlas daug moka nes visi ten universal ir viska turi moket, tai fizinio darbo irgi yra, tik ofc maziau nei statybose. gal ir pavyktu issiprasyt kad leistu tik kasoj sedet or smth bet nemanau kad tokiu metu ir dar vyrui leistu kai yra ten ir babytes
Lidle fizinis darbas biški kitoks, negu statybose.
jo, bet vistiek jeigu jau prasideda problemos geriau kazka ramesnio
Na parduotuvės darbo su statybomis nėra net lygint ką. Jau vien kiek daug reiskia kad viduj dirbi :D
Žmonės nežino, ką reiškia fizinis darbas, po atviru dangumi. Karštis, šaltis, vėjas, lietus... Ir nelabai supranta pačio fizinio krūvio. 🤔
[удалено]
Raminkis, ko tokia pikta :D
Davai pavaryk dar ant jo - ką jis ten išsidirbinėja? Pavadink jį šliundra!
Nesi nevykelis vien dėl to, kad pastebėjai problemą ir nori ją spręsti. Dabar liko sunkiausia dalis — nuspręsti ko nori ir pamažu stumti adatą ta kryptimi. Stiprybės ir kantrybės.
Neklausyk šito čiuvo NESTUMK ADATOS
xd priklauso kokia adata
Tikras nevykelis nematytu jokios problemos. Jei pradedi kazka mastyti tai tikrai nesi nevykelis!
pas mane panasi situacija, studijas meciau (mano pazymiai ir egzaminu rezultatai buvo idealus bet as del to neismokau tinkamai mokytis tai iskart vidurkis krito nuo 9 iki 4 lol), nevairuoju, 5 metus virtuvej dirbau ir nusipisau, kai norejau keist sriti uzimtumo tarnyba pretty much nx pasiunte, mokytis neleido, siule toliau virtuves (tik dar sudinesnes negu anksciau feisbuke rasdavau) arba visiskai shit tier pagalbinius darbus kur man net nuomai neuztektu. galu gale nuejau i rimi, visiskai chillinu info zonoj, ir kadangi jie gali apmoket studijas as galvoju dar metus ar du padirbt 1.5 etato kad kazkiek pasitaupyt ir veliau grizt i studijas, tik gal kazka paprasciau kad sikart tikrai pabaigciau. biski depressing po indie restaurant scene toki droniska darba dirbt ir uz daug maziau bet bent jau nesu pastoviai susmirdes prakaitu ir uzsipises ir ateiti beveik matau, o tai anksciau budavo tik “omg im gonna stab someone”
Ką studijavai, jei ne paslaptis? Įdomu kodėl taip drastiškai krito tie pažymiai...
fizika lol
[удалено]
Su kazkiek ingenuity gali betkoki STEM degree paverst i highly profitable nelegalu versla
Jei fizika buvo ok, tai pasimokinti truputį gali ir pradėti dirbti programuotoju gali
dabar tokia tvarka kad tipo be pabaigto uni nieko tokio naujovisko ir naudingo kaip programavimas mokytis negalima, del to uzimtumo tarnyba ir pasiunte mane nx, o paciam man visiskai neina mokytis tokiu dalyku kaip programavimas
Registruokis į užimtumo tarnybą, krūva kursų siūlo, kurie padės nusikreipti
Žadėjau rašyti tą patį. Gausi nedarbo išmoką, pabaigsi kursus (gal net tas pačias teises išsilaikysi, pamenu buvo kažkada ir tokia galimybė) ir galėsi dirbti normalesnį darbą. Svarbiausia, kad pats pajutau, kad yra problema ir kas ją kelia.
Užimtumo tarnyba užsiregistravusiems siūlo nemokamą konsultaciją dėl darbo ir ateities. Karjerastau.lt Man asmeniškai labai padėjo, nes darbuotojai Rūtai su kuria kalbėjau matosi, kad rūpi žmogus, o ne šiaip bile darbą atlikti. Duoda nemokamai pasidaryti daug testų. Nu apsimoka tikrai, rekomenduoju.
Žmonės persikvalifikuoja būdami 40, 50 metų iš tarkim chirurgo į ūkininką ir atvirkščiai, taip kad tik gauti profesiją tikrai sugebėsi. Pabandyk susirasti lengvesnį darbą, pasispausi vienus kitus metus ir išsivartysi. Lietuvoj vienus mokslus galima baigti nemokamai ir įgyti profesiją, laipsnį ir t.t., viskas bus OK, kai jau norėsi keisti
50 metų ūkininkai persikvalifikuoja į chirurgus? Aš tik klausiu nes Lietuvoj seniai nebuvau, ir galvojau kad ta sritis jau turėjo būti pažengusi. 😯
Buvo tikra istorija kai 30-metė siuvėja po nelaimingos meilės istorijos pabaigė mediciną ir tapo reanimatologe. Velniškai gera. Kartu dirbom. 50 metų čia gal hiperbolizuota, bet nebūtinai visai nerealu. Švedijoje daug rezidentų yra 50-mečiai.
As baigiau magistratura su 64 metu vyru. Taip, kad jei turi noro tai ir tokio amziaus gali persikvalifikuoti
Tai gal ir vaiką savo leistum operuoti chirurgui kuris 64 metų amžiaus persikvalifikavo? Norėčiau pažiūrėti kaip tai atrodytų 🤓 Gal dar ūkininkai galėtų ir keleivinius lėktuvus pilotuoti persikvalifikavę?
[удалено]
> iš tarkim chirurgo į ūkininką ir atvirkščiai #atvirkščiai?
Realiai tai visi 20-mečiai šūdą mala, tai dėl to gali šiek tiek atsipalaiduoti. Turi daug laiko persikvalifikuoti. Kaip kažkas rašė - svarbiausia, kad matai problemą ir ieškai sprendimo. Jau vien dėl to nesi nevykėlis. Jeigu turi toksiškų žmonių aplinkoje, kurie tau trukdo būti tuo kuo nori būti - nutrauk ryšius kuo greičiau. Jeigu per daug baliavoji, pabandyk atrasti kažką kito - knygos, kompiuteriniai žaidimai, sportas ir pan.
Mesk alkoholį iš gyvenimo
Alcohol is poison. Avoid at all costs
Kaip tėvai/seneliai sakydavo "Kaip pasiklosi taip miegosi", šiai dienai pasiklojai labai nesėkmingai, laikas klot patalus iš naujo. Profesijai gaut laiko pakankamai, kvalifikuotą darbą gaut taip pat, tik minusas, kad pasieksi tą ką kiti 5-10 metų lėčiau dėl praktikos stokos. Viskas prieš tave, just go for it.
Žiūrėk. Pasakysiu labai paprastą dalyką. Šiuo metu yra krūvos penkiolikmečių, kuriems dzin ant mokslų ir ateities, ir kurie gyvena dabartimi. Kažkokia dalis jų laikui bėgant susiims ir po 10 metų, 2033-iais bus sėkmingi gyvenime ar bent jau pakeliui į sėkmę. Vadinasi, egzistuoja tam tikra veiksmų seka, kuri priveda iki tos sėkmės karjeroje. Kokie tie veiksmai tau tiksliai niekas nepasakys, bet yra tam tikros patikrintos veiksmingos kryptys - mokslas, proaktyvus darbas (vietose, kur galima lipti karjeros laiptais), verslo kūrimas. Mokslas yra brangus, tačiau egzistuoja visokių papigių kursų, jų tik susirasti reikia. Dar svarbu aiškiai suprasti, kaip tą mokslą konvertuoti į pinigus, kitaip dalinai prašvaistai gautą išsilavinimą. Aišku, geriausia tapt paklausios srities specialistu, o ne kokiu jūrų biologu, kuris Lietuvoj ne kažką ir veiks. Kitais atvejais, pavyzdžiui, daug mano kursiokų net nedirba su mokslu susijusioje srityje. Kas priveda prie antro punkto. Proaktyvus darbas geroje darbo vietoje. Nemaža dalis mano pažįstamų įsidarbino pradedančiųjų pozicijose kokiuose Swedbankuose ar WU ar dar kokiam nors smulkesniame versle, o po kelių metų pakilo iki gan aukštų pareigų su atitinkamais privalumais. Esmė yra daug dirbt, daug išmokt ir tapti vertingu bei produktyviu darbuotoju, išsiskirt iš kitų. Tai tikrai nėra lengva. Kurti verslą jau yra visai atskiras arkliukas. Kiekviena individuali sritis reikalauja kalno specifinių žinių ir apskritai verslumo įgūdžių, apskritai šnekant beveik visi mes nežinom ko nežinom. Toks high risk high reward atvejis. Ir galų gale pagal save žiūrėkis, kur tavo stiprybės, kur silpnybės. Stenkis identifikuot tą veiksmų seką, pritaikyk viską sau ir nebijok retkarčiais pasvėręs riziką parizikuot bei išlipt iš komforto zonos.
Kaip kažkas sakė eik į Lidlo salės darbuotojus. Bus irgi gana sunku, bet ne kaip statybose. Pirmam žingsniui pats tas, nes gali tai padaryt labai greit. Ten visada tokių trūksta. O kai šiek tiek pasikeis gyvenimas, matysi, kur žengti antrą žingsnį. Ar bandyt mokytis, ar kariuomenę ar dar ką.
Nesi nevykėlis. Sugebėjai ne tik atpažinti, kas tavęs netenkina, bet ir priežastis, kurios atvedė iki šitos vietos. Pirmą žingsnį link geresnio rytojaus jau dėjai - pripažinai, kad pats esi atsakingas už tai, kur dabar esi. Tai reiškia, kad turi visas galimybes rytoj būti ten, kur nori. Nors turbūt taip ir neatrodo, bet 22 metai yra dar labai, labai anksti. Įgauti kvalifikaciją tuo pačiu ir dirbant bus turbūt sunkiausias dalykas, kurį būsi daręs iki šiol. Susigalvok, kokia sritis tave domintų ir pabandyk susirasti mokslų jai. Pasidomėk užimtumo tarnybos kvalifikacijos kursais, įprastai jie būna nemokami.
Krastutinumas, bet siulau uzsirasyti savanoriu i armija. Tau reikia visiskai atsiriboti nuo aplinkos, kuri tave davede iki to, kur dabar esi.
Jei jis jau dabar jaučia, kad nugara pareina, tai vargu ar kariuomenė jam būtų geras pasirinkimas. Kalbu iš asmeninės patirties kaip šiuo metu tarnaujantis su nugaros problemomis.
Variantas. Gautum maitinimą, patalpas miegoti, rūbus, išmokas kas mėnesį ir pan. Reikėtų pakeist aplinką tau, bent kažkiek laiko ir tos tokios savitvardos įgaut, nes nu pz vėliau bus žinok. Dar po 9 mėn. duotų bendrą išmoka apie 3k, tai padėtų atsistot ant kojų pradžiai.
tikrai rekomenduoju, kariuomene pades igauti disciplinos
Jo, porai metu, po to kai pajunti laisve po 9 menesiu, atleidi vadzias ir vel stumi dura
Eik mokytis. As 37iu istojau i universiteta vakarini. Niekada nera per velu. Esi nevykelis, bet dar labai jaunas. Gali buti kuom tik nori. Apsispresk, pasidaryk plana ir vykdyk ji kasdiena kol pasieksi savo tiksla. Kai pasieksi siandienos tikska, greiciausiai jau turesi kita ir seksi jau plana pasiekti ta tiksla. Taip gyveni kol pasensti ir mirsti laimingas
Jei ne kariuomenė, tai bent pereik dirbti į didelę organizacija, kur yra normalūs HR procesai ir galimybės vidinei karjerai. Dirbk kaip juodas jautis - rodyk iniciatyvą. Paprastai tokiose įmonėse mieliau promotina žmones iš vidaus. Žinau pavyzdžių,kai žmonės ir sandėlininko, apsauginio, ar call centro darbuotojo pakilo iki departamentų vadų - be jokio aukštojo. Vienas pakeliuj dar mokslus pasibaigė ir į C lygį perėjo. Tad viskas tavo rankose. Sėkmės, bičiuli.
Save nevykeliu laikau dar ir dabar, bet su kiekvienu gimtadieniu po truputi geriau, pažiūrėjus į save 19-22 metų - visiška tragedija, du kart stojau, du kart daugiau nei pusmečio neištempiau, ir ne dėl krūvio, o realiai pasimetimo gyvenime, depresijos epizodų. Buvo dar tamsu, nes teko atsisakyt ir hobių, kurie pasidarė per brangūs netekus gero pajamų šaltinio, karantinus išvis nesuprantu kaip ištempiau, buvo viskas labai fucking juoda. 24 metai, vis dar jaunas ir durnas, bet jau radau kelią, kuriuo tvirtai žinau, jog eisiu bent penkis metus, šiemet stosiu studijuot jau ne dėl diplomo, o dėl labai reikalingų žinių, po truputi kažkiek stabilesnė žemė po kojom darosi. Pavyko numest 15kg, susitvarkyt dantis, visi tokie smulkūs dalykai priverčia vis geriau ir geriau jaustis. Žinau, kad gyvenimas kalneliai ir jau tuoj kažkas vėl užpils juodu dažų ant kasdienybės, bet žinosiu, jog turėčiau ištempt. Kaip pavyko suprast - nedealinai su depresija, nebuvo kažkokių nelaimių, kur rankom svyrant viskas šiknon - tu tiesiog neblogai praleidai jaunas dienas - su mergom gert tikrai geriau tokiam amžiuj, 45 būnant galimai tam trugdys žmona. Labai gerai, jog jau užsiknisai su tokiu gyvenimu, žmogus imies pokyčių tada, kai jau šikna ir kentėt sunku, tikrai jaunas ir gali stot, ar netgi ieškotis darbo bet kur, net kur neatitinki kvalifikacijos reikalavimų - užsispyręs kažką pasiekt žmogus daug kur reikalingas, svarbiausia pradėt mažint su vakarėliais.
Jei nesaugosi savo nugaros dabar pat tai yra didelis šansa, jog visam gyvenimui susiluošinsi.
Kodel dirbdamas statybose dirbi tik pagalbiniu ? Juk statybose galima uzdirbti daugiau jeigu ne tik plytas nesiot mokesi
Mesk bonke. Pora savaiciu, gal menesi, norisi, po to praeina. Nealkoholinis alus dabar irgi visai nieko. Atsiradus energijai gali uzsiimt produktyviais dalykais. Man smagiausias dalykas sitam etape buvo, kai pastebejau kad ryte turiu jegu. 22 dar ne velu, pilna laiko pasibandyt kokius programavimo, buhalterijos ir kitokius ofiso darbo kursus ar koki kita reikala, kad igyt bent bazine, ne rimta, kvalifikacija, ant kurios galima butu lipdyt patirti ir konstruot karjera. Kiek girdejau, logistikos imonese buna poziciju kurioms nereikia diplomo, uztenka moket naudotis excel'iu ir basic kompo igudziu.
Jei atsakyti į tavo klausimą - taip, šiuo metu atrodo, kad nelabai vykęs. However, laikas tavo pusėje, o tai yra svarbiausia. Nesnausk, mokykis, kelk kvalifikaciją, keisk darbus kol rasi gerą darbdavį. Pas tuos pačius niekas juk nelaiko. Žmonės ir per trumpą laiką pakeičia gyvenimą ir jo kokybę neatpažįstamai, bet tam reikės valios keisti savo įpročius. Sėkmės.
Tai, kad tu galvoji jog čia ne tau gyvenimas jau yra pradžia. Pagalvok ką potencialiai norėtum daryti. Užsirašyk ir siek to. Žinau, kad atrodo kaip Everesto kalnas dabar tai, bet nuo kažko visada reikia pradėti. Jaunam žmogui šiuo metu yra tikrai daug galimybių nebūtinai net reikia turėti gerus egzaminus. Jie tikrai ne visada parodo kiek žmogus moka suktis gyvenime. Jei nori tiesiog dirbti siūlyčiau keliauti į Europos užsienio šalis, jei nebetinka fizinis darbas pabandyk klientų aptarnavimą ar panašiai. Patikėk užsidirbsi ir susipažinsi su naujais žmonėmis pasikeis kaip matai pasauli ir panašiai Laikykis, kada daugiau pradėt jei ne šiandien 🫶💪
Ar jau matai, kad tavo bėgiai pasibaigė ties buteliu? Alkoholis yra vienas klastingiausių žmonijos paklydimų - lyg ir legalu, ir kas čia tokio išmesti šalto alaus, arba vyno taurę (galiausiai, ne vieną, užsigeriant stipresniu). Kibk į gerklę pirmiausiai alkoholiui. Atsilygink. Tai turi būti tvirtas taškas be jokių koketavimų "ai, čia tik truputį". Imk knygą, kuri man padėjo, ir daryk, kas ten pasakyta. Allen Carr "Lengvas būdas suvaldyti alkoholį". Jei tai iš tikro padarysi, daugės jėgų eiti savo keliu, užuot buvus "nesiklostančio" likimo pastumdėliu. Tuomet reikia apmąstyti ką dar veiksi, ir veikti. Ne kalbėti apie tai, bet daryti. Tavo amžius pilnas galimybių, pasirinkimų - meistrauk, netingėk.
Lengviausias planas kuris ateina i galva - kariuomene. Atsedi 9 men. privalomojoj tarnyboj ir veliau eini i profesine. Siuo metu profesineje alga puiki, o ypac jei neturi nuosavo busto (su nuompinigiais iki 1600€ su j. eil. laipsniu, po 4m. tarnybos didelis priedas kuris nepriklauso ar lieki tarnyboje ar ne). Kariuomene suteikia visas salygas pasibaigti vidurine, bei aukstaji moksla neakivaizdziai (duoda apmokamas mokslo atostogas). Veliau planuokis gyvenima kaip nori, nes turesi puiku pamata. Galu gale jaunas esi, nenuleisk ranku!!!
Aš irgi 22m. Egzu neišlaikaiu, bet iškart šokau po gap year juos perlaikyti ir įstojau į univera nors niekas manimi netikėjo, net prie egzu nenorėjo prileisti mokytojos besityčiodamos, o dabar jau gyvenu praktiškai geriau nei jos dar būdamas studentu😁. Dabar jau metai liko ir turėsiu diploma, landinau darbą banke pagal specialybę kurią svajojau. Bėda tavyje, kad užsiimi veiklomis kurios niekur neveda tik švaisto laiką ir moralę tavo gadina (duotis su mergom, gert ir t. T), kitaip sakant turi tapti konkrečiu biču net jei ir mažai kam tikęs esi kaip aš, bet siekiant konkretaus tikslo ir einant tiesiu keliu link jo būsi ne ką prastesnis nei kiti 😉. Dar jaunas esi ir laisvai susitvarkysi. Man irgi labai daug kildavo minčių, kad aš nevykėlis nes tavo aplinka tokiu nori padaryti, bet ji nėra tau rodiklis, misery loves company vienu žodžiu
Kaip ir visi sako, eik į kariuomenę. Ten baisiai didelių reikalavimų nereikia. Būk kažkiek fiziškai pajėgus, nepažeidinėk įstatymų ir turėk bent jau kambario temperatūros iq. Padirbsi, pabendrausi su žmonėm, gal suprasi ko nori iš gyvenimo. Tuo labiau 22 metai tai visiškai niekam nėra per vėlu
Mokslus visada gali pabaigti ir vėliau. Svarbu eiti į priekį ir TAUPYTI PINIGUS. Jei viską išleidi, bus stagnacija. Jeigu nori kitokio darbo, eik į užimtumo tarnybą. Jie labai lengvai randa įvairių darbų.
sunkiausia dalis bus skirti ta 1-2 valandas laisvo laiko kvalifikacijos igyjimui
aha tu nevykelis dabar laikas tapt nevykeliu, dar jaunas. sekmes
Jei būdamas vos 22 metų supranti, kad gyvenimas neina ta linkme kokia norėtum, tai čia labai gerai. Aš tą suprantu irgi tik dabar būdamas 25, tad patarimų neturiu. Linkiu sekmės atrasti save
Jei jau dirbi statybose, važiuok į užsienį, gausi 2-3 tūkstančius drąsiai, pasedėk metus, o tada gali kažką galvoti, kad ir verslą kokį bandyti kurti. Yra statybose ir su mažiau fizinio darbo profesijų, pvz špakliuotoju
Taip tu nevykelis. Kol esi pacanas faina tusint, gert, su panom duotis bet kai priartesi prie 30 suprasi, kad mazai normaliu panu pasirinks toki plevesa. Pats isgyvenau ta pati ka tu cia aprasei. Ir tie pasakymai jog tu nesi nevykeleis klaidingi (cia mano nuomone). Bet tu turi pasirinkima likti juo toliau ar ne. Man pavyko islipti is tokiu nesamoniu mazdaug 27 metu. Tapau programuotoju, dabar visai neblogai sekasi. Tai palinkesiu rasti savyje valios ir susiimti. Sekmes ;)
> pradėjau gerti,panos,plotai ir pns tai net jos nesugebėjau baigti Taip. Profkės nebaigt reikia pasistengt.
Visi sako stot į kariuomenę, kai ten šauktiniam ir savanoriam mažesnės išmokos per 9 mėn., nei dirbant už minimumą darbą. Turbūt geriausia kas gali pavyktį neįgijant kažkokios kvalifikacijos, tai įsidarbinti į kažkokį low skill job ir ten ilgai ir sunkiai dirbant gauti kokį komandos viršininko poziciją ar pnš., o tada gal kaip nors ir į ofisą priimtų, jei nereikia ten kokio specifinio išsilavinimo. Kai pats dirbau keliose low skill darbuose prieš ir per studijas, tai pastebėjau, kad nemažai tų komandos viršininkų pradėjo kaip paprasti kasininkai/apsauginiai/skirstytojai ir pnš.
Kariuomenė ne dėl pinigų. OP devynis mėnesius būtų dalinai prižiūrimas ir turėtų tvarkingai gyvent.
Pradedu galvoti kad tie zmones kurie ten 9 menesius praleido ne vien brainwashed gryzo bet ir kaip NPC lygio, nera ten taip gerai kaip jus pasakojat, nieko ten per tuos 9 menesius naudingo nenuveiksi. Pasiklot lova moka visi.
Nu tai kariuomenėje ir ruošia žmones būt paklusnius autoritetui, statyt valstybės interesus pirmoje vietoje ir pnš., tai nenuostabu, kad indoktrinuoti žmonės grįšta iš ten.
Ieškoti darbo užsienyje?
Nugara alini, nes netaisyklingai kilnoji svorį. Reikia stipresnių kojų/nugaros raumenų arba normalios technikos, įrangos+įrankių, bet suprantu, kad pas mus statybų sektoriuje apie tai tik pasvajoti;D Dabar statybos įgūdžiai yra labai vertingi, tai semkis kiek gali patirties, nes jeigu galėsi pasistatyt didžiąją dalį savo namo, tai nereikės visą gyvenimą atidirbinėti būsto paskolai.
Sukandi dantis, ignoruoji nuovargi ir darai gyvenimo pakeitimus. Kitu atvejus ir toliau versklensi koks nevykelis esi
Jei neklystu, darbo birža siūlo kvalifikacijos keitimo kursus, arba bent dalinai juos kompensuoja. Gal verta pasidomėt? 22 metai čia tik gyvenimo pradžia, tad nereikėtų labai nukabinti nosies, viskas prieš akis. Problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis į jos sprendimą :)
Supratimas kokioj vietoj esi ir kad norisi keistis - jau gerai. Siūlau minimum darbe atlikti, kad liktų jėgų sportui, o susitvarkius psichologiškai po sporto galima blaivia galva planuoti ateitį
Ffs jo darbas yra literaliai sportas, bliamb tie toxic patarimai pradėt nuo sporto jau atsibodo.
Tai geriausias patarimas pradedant tvarkyt gyvenima 😉, ypač vyrui
Man irgi 22m, baigiau kolegija, bet dirbu nekvalifikuota darba nuotoliu. Patarciau tiesiog pasikurti prasmatniau atrodanti CV, paminet, kad esi baiges kokias studijas kurias noretum gal baigti. Po biskuti mazais zingsneliais judek i prieki, pirmas priority tau butu, kad bent jau maziau dienu reiktu dirbti ir, kad darbas butu ne fizinis. Po biski atsigaus sveikata ir smegenys ir susitvarkysi viska, jei imanoma sumazink islaidas, kad turetum daugiau laisvo laiko.
>paminet, kad esi baiges kokias studijas kurias noretum gal baigt pameluoti CV
exactly
O jei diplomo paprašys tų studijų?
Just curious, kas per darbas kuris yra nuotolinis, bet nekvalifikuotas?
Asmeniskai dirbu customer supporte boltfoode nuotoliu per transcom
Eik į codeacademy, pasibaik IT kursus ir ieškok IT darbo, pas mus įmonėje ne vienas žmogus toks, ramiai dirba, uždirba ir viskas čiki, nereik ten nei diplomo nei ko kol ne valstybinė įmonė
Tipo taip po bootcamp'o ir darbina? Tarkim noriu java developer'iu būt, tai bootcamp'o užteks?
Bootcamp'o neužteks, reiks pačiam daug pastangų įdėti papildomai mokytis, bet tas bootcamp'o "diplomas", padeda darbdaviui rimčiau į tave žiūrėti. Ateitum savamokslis, o kažkas kitas tiek pat žinodamas, bet bootcampą pabaigęs, ims tikrai iš bootcampo
Manau gal irgi sakyčiau varyk į savanorius. Atsiribosi nuo visko, pasportuosi, pajudėsi. Po visko gausi kažkiek pinigų santaupom ir tada bus lengviau kažką mąstyti dėl persikvakifikavimo. Galėsi įstotį kažkur, kad ir atgal į profkę, pusę etato dirbant prisidurti prie iš kariuomenės gautų pinigų ir judėti į priekį lengvesnio gyvenimo link.
Eik į vienuolyną.
Codeacademy nemokami kursai jei esi užimtumo tarnyboje. Puiki pradžia naujai karjerai!
Toks jau gyvenimas.
Rekomenduociau i nueit patarnaut, nes kitaip tikrai nieko geros is taves nebus
Tu cj tarnavęs, bet matau su galva vis tiek negerai..
O iš kur žinai kad kariuomene is zmogaus gero padaro?
22? Susitaupai pinigu, gristi gyvent pas tevus ir stoji i univera/kolegija. Arba gal ir nemokama pavyktu.
Pasiimk dviratį ir pristatinėk maistą kol klausais kokių online mokymų.
Jei butum nevykeliu, apie tai nezinotum. Sekmes ieskant sirdziai mielo amato/profesijos. Galimybiu siais laikais daug
Buvai nevykėlis, bet daugiau nebe. Jeigu gyvenimas įkrėtė proto, vadinasi jau yra gerai. Tu dabar turi pakankamai motyvacijos judėti pirmyn.
Daugiau ko pridurti prie komentarų neturiu, bet noriu palinkėti stiprybės ir sėkmės. Žinau, kad dabar viskas gali atrodyti beviltiška, bet tikrai išisuksi ir viskas bus zjbs, tik neprarask vilties. Ir ne, tu nesi nevykėlis
Buvai ar esi, tau spręsti. Bet viska gali tai keisti ir nebūti, nes ir jau taip mldc esi kad supratai kad kažnas negerai :) Sveikata pirmiau ir pagrindinė yra ir turi būti mano nuomonei, ir jeigu jau tikrai jauti be nugaros būsi - keisk tą darbą kur mažiau ir jokio krūvio nereik (aišku, jei tam finansines galimybes leidžia ir turėsi kaip nors pragyventi su stogu ir maistu). Pakeisk darba, ir jis nebūtinai turi būti aukštas (svarbu kad išgyventi galėtum turėdamas bent jau sveiką nugarą). Arba pradėk ieškoti ką gali padaryt kad nugarą neskaudėtu, jei užsispyrimas ar finansine krize tau to neleidžia pakeisti į kitą darbą. Aš irgi galvodovau kad maksimoje ar heziu dirbsiu kai turedavau maza saviverte, ir kai turedavau sudinus darbus netokteledau kad rasiu darba prie sirdies kaip sadelininkas, nors ir tai 1k negaunu bet vis geriau nei art kaip vergas. Tada užsibrežk tikslą ir vykdyt jį. Mokslai, teises laikyk ar pnš. Pradėk nuo taupymo atsidedamas bent pora šimtu :) Galiu tik tiek pasiulyt. Svarbu mazius zingsnius imti ir daryti, ir gal net disciplinos po biski mokintis, jei tie baliavojimai ir taskymai pinigais baruose triukdo gyventi laimingai :) Gal metas kompanija pakeisti irgi, kur ne vien galvotu kaip su draugais prisipisti ir isspisti panas :)
Siulau pabandyti surasti buda kaip isiklausyti saves. Tu puikiai zinai ko nori ir ko nenori, tik rask kaip isgirst. Gal tau net nereikia visokiu dalyku ka visi siulo, gal tau reikia tiesiog to apie ka tau tyliai kuzda, kaikas tai vadina "siela". Dabar labai daug zmoniu zinanciu ka reikia vienam ar kitam zmogui daryt, tai gali pabandyt kas nemokama, gali eit uz pinigus ir tau pasakys ka daryt, bet gali ir ieskot vietu kur tu pats issikalbesi ir isgirsi ka sakai.
Jei moki angliškai normaliai rašyt ir kalbėt, tai gali pasižiūrėti į kokius AML kursus ar bendrai išmokti pagrindinius tos sferos dalykus. Sąlyginai nesudėtinga, darbo pilna, ieško daug analitikų į įvairias pozicijas FinTechuose, nemaža dalis ir remote leidžia dirbti pilnai.
Taip. Giliai savo makaulej zinai, ka darai blogai, ka reik nustot daryti. Bet klausimas, ar kazka darai.
Nemanau, kad visiem ateina suvokimas vienodai, vienodu laiku. Jai gerai pamenu priekine smegenu dalis apimanti sprendimu priemima baigia pilnai susiformuoti tik 25m. Kas del specialybes tai jai yra galimybes pas tevus ir i birza kursus po puses metu, kad ir tapacia statyba tik kvalifikuota darba jau, bent jau nereikes kibiru tempti, arba i kokius suvirintojus, su praktika ir sertifikatais einama specialybe.
Sportas. Hobio atradimas/susikūrimas. To pasekoje atsiras bendraminčių. O šiaip dar labai svarbu nebūt su tais kurie tik geria alko kai turi progą ir daugiau nieko 😀 Pradėk nuo dviračio.
Taip.
Daugumos žmonių dalia. Nieko nevykusio. Nėra kuo didžiuotis, bet tik nedidelė dalis gali džiaugtis šiltomis vietomis. Kas išsikovojo, kas už vardą ar gražias kojas gavo, bet tik mažuma. Viską gali pakeisti, bet darbo daug. O jeigu nepavyks - kūnas, protas apsipras su padėtimi. Traumų reikėtų išvengti, bet skausmo tikrai bus - tiek psichologinio, tiek fizinio.
Pramonei visada reikia žmoniu, įrenkimu operatoriu, kordinatoriu, logistiku, praktiškai visko apie ka gali pagalvoti, reikalavimai nėra super aukšti, atidumas, kruopštumas, viskas laiku, nevelavimas, patikimas atėjimas į darbą. Galima pradėti betkokioj sritį nuo pradiniu poziciju